Kultūra

2021.04.20 12:29

Vilniaus požemyje atsivers begalybės veidrodis: gal jame būsime gražesni, geresni

Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.04.20 12:29

Miestas kyla ir gulasi, yra ir atsinaujina. Nuolat keičiasi. Kai kurie objektai, tarkime, požeminė pėsčiųjų perėja sostinės Laisvės prospekte, atsiradę visai neseniai, po kelerių metų atrodo taip, lyg per juos būtų praėję keli dešimtmečiai. Menininkų Rusnės Kregždaitės ir Pauliaus Markevičiaus iniciatyva suburtos pajėgos nusprendė sutvarkyti ir iš pagrindų atnaujinti tris Vilniaus perėjas. Suteikti joms naujų reikšmių, o miestelėnams – malonių pojūčių.

Vilnius – modernus, šiuolaikiškas, keičiasi greitai, tačiau nevienodai: Centras, Naujamiestis lanksčiau reaguoja į naujoves, o miegamieji rajonai keičiasi šiek tiek lėčiau.

Iš įvykio vietos: miesto požemyje atsiras begalybės veidrodis

„Urbanistinis draustinis“ kartu su Vilniaus miesto teatru/Meno ir mokslo laboratorija nusprendė Vilniaus požemius atgaivinti kultūrine veikla – suvieniję daugiau kaip 20 kūrėjų jėgas, artimiausiu metu žada neatpažįstamai pakeisti tris požeminius pėsčiųjų takus, esančius po svarbiomis eismo magistralėmis.

Šiuo metu Karoliniškių mikrorajone, vienoje perėjų, instaliuojami šimtai metrų LED juostų ir... begalybės veidrodis. Iniciatyvos autoriai žada: požeminė perėja taps šviesos, begalybės efektų ir garsų portalu. Futuristinė perėja kuriama ryškiomis, sintetinėmis spalvomis, LED apšvietimu ir muzikine atmosfera.

Anot projekto sumanytojų, pasinaudoję požemine perėja, miestiečiai kitame jos gale atsidurs lyg ir tame pačiame pasaulyje, iš kurio atėjo, tačiau jausis truputį pozityvesni, geresni, gražesni.

„Mes kultūrą atnešame į miegamuosius rajonus. Daug žmonių praeidami gali su ja susipažinti“, – LRT.lt sako Vilniaus miesto teatro/Mokslo ir meno laboratorija vadovė, dėstytoja, kūrybinių industrijų specialistė R. Kregždaitė.

„Miestas – mūsų namai. Norisi jį puošti ir prižiūrėti. Perėjos suviliojo kaip architektūrinis statinys – siekiame, kad norėtųsi perėjose ir pabūti, ne tik prabėgti ir užmiršti. Perėja – tranzitinė vieta. Kūriniai kalbės apie santykį: žmogus ir technologija, žmogus ir gamta, žmogus ir visata“, – vardija „Urbanistinio draustinio“ vadovas aktorius P. Markevičius.

Anot jo, pavadinimas „Portalas“ radosi iš mokslinės fantastikos literatūros, kur analizuojamas žmogus ir technologijų santykis.

„Menas viešose erdvėse kelia diskusijas, ragina kalbėtis ir susikalbėti“, – tvirtina P. Markevičius. – Šioje perėjoje bus bene didžiausias Lietuvoje begalybės efektą sukuriantis veidrodis, – teigia pašnekovas. – Pagal garsą programuojamas apšvietimas veiks lyg šviesų šokis. Tai bus lyg tam tikra meno galerija.“

„Siūlome galvoti apie šviesią, spalvingą ateitį. Kokią ją įsivaizduosime, tokią ir kursime. Todėl rinkomės ryškias, sintetines spalvas“, – kalba aktorius.

Iniciatyva „Požeminės vaizdo struktūros“ ketinama iš esmės atnaujinti tris požemines perėjas: „Portalas“ kuriamas Laisvės prospekte, „Kosmosas“ atsiras Pilaitės prospekte, o „Džiungles“ numatyta „atkurti“ perėjoje prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (Moksleivių rūmų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt