Kultūra

2020.09.24 05:30

Eglei Gabrėnaitei – 70: pandemijos vienutė, Abramovič komplimentas ir draugystė su Karbauskio broliu

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.09.24 05:30

2020-ieji, jubiliejiniai, metai aktorei, pedagogei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorei Eglei Gabrėnaitei buvo nepaprasti: pandemija, uždaryti teatrai, namų vienatvė. Dar išmėginimas priklausomybe rizikos grupei. Vis dėlto LRT.lt aktorė prisipažįsta išgyvenanti įdomų laiką.

Koronos atradimai ir kryžius už tylą

Klausydamasis E. Gabrėnaitės prisiminiau Goethe. Skaitytojai žavėjosi, kokį įdomų ir kupiną nuotykių gyvenimą jų mėgstamas autorius nugyveno. Tačiau rašytojas atsakė niekuo neišsiskyręs iš kitų – jam tik pavykę įdomiai aprašyti paprastus dalykus.

E. Gabrėnaitės iš jos gyvenimo gali klausti ko nori. Ir gali būti tikras, kad tuoj išgirsi dar vieną nepaprastą istoriją, anekdotą, sentenciją.

Karantino varžtams kiek atsileidus eidama nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės suskaičiavo vos 11 praeivių. „Antsnukiai, kaip aš vadinu, visų akys pašiurpusios...“ – pasakoja aktorė.

Gali būti tikras, kad tuoj išgirsi dar vieną nepaprastą istoriją, anekdotą, sentenciją.

Jai to buvo negana – užkopė ant Tauro kalno, pažvelgė į miestą: sustingęs pasaulis. Paskambino bičiuliui Valentinui Masalskiui, iškart pasidalijo bergmanišku sapnu. Tad aktorei pandemija atradimų atnešė apsčiai.

Namuose nuo telefoninių pokalbių, sako, tinusios ausys. Pasipylė skambučiai, skambino pažįstami iš vaikystės Tytuvėnų, kurso bičiuliai, su kai kuriais nekalbėta gal porą dešimtmečių.

Kojos maitina ir aktorių. Reikia nuolat bėgti: repeticijos, paskaitos, užsiėmimai, o vakare – scena. Ir staiga – tokia proga pabūti su savo tyla, atrasti ją. „Nemaniau, kad taip sunku pabūti su savo tyla“, – teigia aktorė, „už tylą“ spektaklyje „Pasaulio gerintojas“ (2009 m.) pelniusi „Auksinį scenos kryžių“.

Įsiminė tyla Paryžiaus scenoje vaidinant lenkų režisieriaus Krystiano Lupos „Didvyrių aikštę“. Salės sausakimšos, anšlagas po anšlago, režisierius publikai puikiai pažįstamas, laukiamas.

E. Gabrėnaitė su Rasa Samuolyte išeina vaidinti, prasideda pirmas veiksmas. Ir po penkių minučių Krystiano klyksmas: „Stop!“ Aktorė pamanė, kad ką nors daro ne taip. Ne, pasirodo, dingo titrai. Teko palikti sceną.

Po pertraukėlės pradėjo nuo nebaigto epizodo. Ir vėl tas pats. „Užkulisiuose neišlaikiau, apsipyliau ašaromis, supratau, kad nebesuvaidinsiu“, – prisimena aktorė.

Grįžo dar kartą, priėjo prie „nekenčiamos lyginimo lentos“, įsirėmė. O salėje – spengianti tyla. Tada pakėlė akis į žiūrovus – tie prapliupo tokiais palaikymo ir pasitikėjimo plojimais, kokių aktorė nėra girdėjusi.

Ponios Citel vaidmuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Didvyrių aikštė“ pelnė E. Gabrėnaitei dar vieną „Auksinį kryžių“.

Dabar toks laikas – kas išliks

K. Lupos yra klaususi, ko reikia menininkui, apskritai žmogui, kad išliktų šiame pasaulyje. Noro ir pamišimo, atsakęs bičiulis. „Tikrai, pamaniau, jei to yra, ir kelnes gali užsimauti per galvą“, – prajuokina pašnekovė. K. Lupą ji vadina genialia asmenybe ir šamanu.

Pasižiūrėti „Didvyrių aikštės“ į Prancūziją buvo atvažiavusi pasaulinio garso menininkė Marina Abramovič.

Pasižiūrėti „Didvyrių aikštės“ į Prancūziją buvo atvažiavusi pasaulinio garso menininkė Marina Abramovič, gera K. Lupos bičiulė. Po spektaklio rengtas priėmimas, atsivėrė durys ir įėjo ji.

„Man pasirodė, kad tai milžiniško ūgio būtybė, ragana ne ragana. Akys dega. Priėjo prie manęs ir sako: „Jūs užsiimate magija.“ Gyniausi, sakiau – nieko panašaus. „Nekalbėkit, matau pati“, – tarė. Man tai buvo didžiausias komplimentas“, – teigia tituluotoji lietuvių artistė, 2017-aisiais pelniusi Nacionalinę premiją už viso gyvenimo nuopelnus, sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą.

Vakar, Lietuvos žydų genocido dieną, Jaunimo teatre įvyko K. Lupos premjera „Austerlicas“. E. Gabrėnaitė negalėjo nueiti – jai dabar tenka „prakentėti“ jubiliejinio laiko išmėginimus.

Visas K. Lupos menas, anot aktorės, syvų semiasi iš vaikystės. „Ir man visi klodai yra vaikystėje. Visas skausmas ir džiaugsmas: kad bitę užmušiau, kad viščiukui galvą durimis nukirtau“, – sako jubiliatė.

„Pragyvenau 70 metų, bet nežinau, kas yra teatras, – sako aktorė. – Ne-ži-nau...“

K. Lupa po kiekvieno „Didvyrių aikštės“ spektaklio rašęs laiškus trupei. Ir vieną vis atskirai – E. Gabrėnaitei.

„Sutrindavo į miltus. Grįždavau ir trenkdavau rankinuką į kampą – viskas, mano kojos ten daugiau nebus! Bet išaušdavo rytas ir... Dabar galiu pasigirti – tikrai esu laimingas žmogus“, – pripažįsta legendinė lietuvių aktorė.

Likimas ją lepino. Henriko Vancevičiaus nuopelnu atsidūrė Vilniuje. Čia sutiko Ireną Bučienę, Rimą Tuminą. „Kuris aktorius gali pasigirti kūręs teatrą? O mes su Rimu kūrėme. Tai buvo stebuklas. O pabaigoje dar viena dovana – K. Lupa“, – džiaugiasi E. Gabrėnaitė.

Kiekviena Mažojo teatro kertė jai primenanti išėjusius bičiulius.

Kiekviena Mažojo teatro kertė jai primenanti išėjusius bičiulius – Vytautą Šapranauską, Gediminą Girdvainį. Pasiilgstanti ir R. Tumino.

„Tačiau gyvenimas eina, viskas keičiasi. Kyla Gabrielė Tuminaitė, nauji režisieriai, kalbantys jau kita teatro kalba. Svarbiausia, kad savita. Jie turi noro ir pamišimo“, – pabrėžia Mažojo teatro aktorė.

Sako pamažu tampanti „etatine kalbėtoja“ – ar kokia netektis teatro bendruomenėje, ar šiaip kurią legendą yra pakviečiama prisiminti. Dėl tokio apibūdinimo net įsižeidusi, bet nieko nepadarysi, tokia reali reikalų „apystova“ – praeitį menančių žmonių lieka vis mažiau.

Gabrėnaitės gėlynas

Aktorius yra suskirsčiusi: snieguolės, žibutės, narcizai, tulpės, rožės, astrai. Ir chrizantemos. Šios pražysta vėliausiai, rudenį.

„Dievulis, atrodo, man padovanojo chrizantemą. Niekada nenorėjau būti žibutė, vieno vaidmens aktorė. Nesakau, kad gyvenime buvo lengva. Patyriau ir siaubingų dalykų, kai ko ir pakartoti nesinorėtų“, – kalba E. Gabrėnaitė.

Su Regimantu Adomaičiu vaidino spektaklyje „Aprengėjas“ (1996 m.). Ten Arūnas Sakalauskas klausia seno aktoriaus: „Pasakyk man – ar vertėjo?“

Per kiekvieną gimtadienį E. Gabrėnaitė sau užduoda tą patį klausimą. Jaunystėje juk norėjusi būti kritike, rašyti apie teatrą, net išlaikė būtinus egzaminus Maskvoje. Maniusi, kad scenoje tik laikinai, apsisuks ir išeis...

Filmavimai, spektakliai, susitikimai su žvaigždėmis – kokia kita profesija galėtų šitaip apdovanoti?

Dabar vėl pažvelgė į atminties veidrodį: „Ar buvo verta?..“ Ir pirmą kartą atsakė teigiamai. „Nulenkiau savo žilą galvą likimui“, – prajunka jubiliatė.

Kažkaip prisitaikiusi, o gal gyvenimas pritaikė. Filmavimai, spektakliai, susitikimai su tokiomis žvaigždėmis kaip Nona Mordiukova, Anatolijus Efrosas, Georgijus Tovstonogovas, Vladimiras Vysockis, Jurijus Liubimovas, Donatas Banionis, Svetlana Toma – kokia kita profesija galėtų šitaip apdovanoti?..

Esu problematiška mergina.

Elektroninės bobutės romanas su kinu

E. Gabrėnaitė yra vaidinusi... Elektroninę bobutę „Mosfilm“ kino studijos filme „Šis fantastiškas pasaulis“. Buvo pamiršusi, kad su juo turėjo ką nors bendra.

Prisimenanti tik lenktynininką Stasį Brundzą. Šio užduotis buvo automobiliu pravažiuoti pro gulinčią aktorę ir neužkliudyti jos galvos. Filmuota stambiu planu. „Aišku, reikėjo prašyti kaskadininko paslaugų, beprotė aš“, – dabar svarsto E. Gabrėnaitė.

Vakaro autografas. Aktorė Eglė Gabrėnaitė: vis dar abejoju, ar aktorystė – mano duona

Tačiau viskas pavyko idealiai, užteko trijų dublių. Lenktynininkas prieš filmavimą net nuvalė akmenukus nuo plento, kad kuris nešautų į aktorę. Paskui porą kartų vežė E. Gabrėnaitę iš filmavimų Kauno botanikos sode į spektaklį Vilniuje.

„Per gerą pusvalandį nušvilpdavo tą atstumą, tačiau didžiausią įspūdį man padarė nepaprastas Stasio profesionalumas. Šiais laikais tai labai reta“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto su kinu jos romanas neįvyko. „Manau, yra teatro aktoriai ir unikumai, kurie tinka ir scenai, ir kinui. Esu teatro žmogus, man reikia mesti per rampą. O kine rampos nėra, tik stiklinė akis“, – kalba jubiliatė.

Tačiau šia proga negalinti nutylėti kelyje sutiktų kino asmenybių – Jurijaus Lemešovo, Jono Griciaus, Algimanto Mockaus, Arūno Žebriūno, Vytauto Žalakevičiaus.

Tarp auklėtinių – garsaus politiko brolis

E. Gabrėnaitė yra atsisakiusi daugybės pasiūlymų, vaidmenų. „Nes esu problematiška mergina, – atvirauja aktorė ir nusijuokusi priduria: – Atradau gerą šiuolaikišką frazę: „Manęs tai nedomina.“ Studentai taip sako.“

Tarp jos auklėtinių – ir dabar Maskvoje kuriantis Vladimiro Majakovskio teatro vadovas Mindaugas Karbauskis, politiko Ramūno Karbauskio brolis.

„Jis man buvo kaip vaikas. Prisimenu tokį berniuką iš lygumų. Jo didžiulį norą akyse. Po pirmo kurso Mindaugas buvo nuskalpuotas. Pasakiau, jei jį išmesite, išeisiu ir aš. Patikėjau juo“, – prisipažįsta E. Gabrėnaitė. Išliko didelė graži draugystė.

Prisimenu tokį berniuką iš lygumų. Jo didžiulį norą akyse.

Kodėl režisierius M. Karbauskis taip vengia Lietuvos teatro, atsisako čia statyti ar rodyti Maskvoje sukurtus spektaklius, E. Gabrėnaitė dievagojasi nežinanti.

„Apie tai su juo nesame kalbėję, neturiu atsakymo. Nes jį į Lietuvą kvietė labai daug kartų, ir visi teatrai. Matydavau, kad tai jam gana intymi tema“, – pasakoja LMTA profesorė.

M. Karbauskis, kaip tikras teatro menininkas, mylimai mokytojai yra įteikęs kelias nepamirštamas gimtadienio dovanas. Kartą nuvežė į Tytuvėnus, kur Eglė leisdavo vaikystės vasaras, kol tėvai buvo užimti teatre, ir kur ji nė už jokį pinigą nenorėjo važiuoti – bijojo, kad vaikystės pasaka išsisklaidys.

Per kitą gimtadienį E. Gabrėnaitė lankėsi Maskvoje, apsistojo pas Mindaugą. Rugsėjo 24-osios rytą šis aktorę pažadino ir su buvusia jos marčia Tatjana Liutajeva ir anūku Domu visi nuvažiavo į Trifonovką, Valstybinio teatro meno instituto (GITIS) bendrabutį. Jame 1950 metais gyveno Eglės studentai tėvai Antanas ir Genovaitė Gabrėnai.

Legendos. Aktorė Eglė Gabrėnaitė: kiekvienas spektaklis yra kova, o žiūrovai – priešų gauja

M. Karbauskis palydėjo mokytoją iki bendrabučio, paskui iki tos vietos, kur tada privažiavo greitoji. Vėliau būrelis apsilankė Marjina Roščioje. Šio rajono, anais laikais garsėjusio prasta reputacija, ligoninėje Eglė ir išvydo šį pasaulį.

Galiausiai visi pavakarieniavo „Ukrainos“ viešbutyje, kur lankosi Maskvos teatralai. Restorano salės gale sėdėjo Ala Pugačiova ir Maksimas Galkinas. „Tų į savo jubiliejų tikrai nebuvau kvietusi“, – nusijuokia pašnekovė.

Jei pandemija neįsisiautės, E. Gabrėnaitę vėl matysime scenoje.

Jubiliatė pastaruoju metu vaidino spektakliuose „Motina (Vasa Železnova)“, „Revizorius“, „Marti“, „Didvyrių aikštė“ (kitąmet turėtų keliauti į Niujorką, bet aktorė tuo labai abejojanti), „Kapinių klubas“. Spektakliai, teatralų žargonu tariant, nenuimti, tad jei pandemija neįsisiautės, E. Gabrėnaitę vėl matysime scenoje.

„Pragyvenau 70 metų, bet nežinau, kas yra teatras, – sako aktorė. – Ne-ži-nau...“

Spektaklis. Antonas Čechovas „Vyšnių sodas“ I d.
Spektaklis. Antonas Čechovas „Vyšnių sodas“ II d.
Rytas su... Aktorė Eglė Gabrėnaitė: gražiausias dalykas mano gyvenime – vaikystė, kurios buvo tiek daug
Stambiu planu. Eglė Gabrėnaitė: man gyvenime visko reikia labai daug
Gimę tą pačią dieną. Eglė Gabrėnaitė: aš sumokėjau labai daug, bet esu laisva, o tai ir yra svarbiausia