Naujienų srautas

Kultūra2026.06.03 15:12

„Jei šiurpsta oda – tai Caravaggio“: Vilniuje pristatytas baroko genijaus šedevras

00:00
|
00:00
00:00

Trečiadienį Valdovų rūmų muziejuje pristatyta tarptautinė vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Joje lankytojai galės išvysti nuo 17 amžiaus pradžios dingusiu laikytą italų tapytojo Caravaggio paveikslą. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininko kūryba.

Kūrinys „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ atrastas tik 2014 metais privačioje kolekcijoje, Šveicarijoje. Savininkai perduodavo paveikslą iš kartos į kartą, nežinodami tikrosios jo vertės ir autorystės. Kai galiausiai šis darbas pradėtas nuodugniai tirti, žinomi Caravaggio (tikrasis vardas Michelangelo Merisi) kūrybos specialistai – prof. Mina Gregori ir prof. Bertas Treffersas – įvardijo, kad tai vienas šio genijaus darbų, dingęs 1610 metais jam keliaujant į Romą.

STRAIPSNIS TRUMPAI

  • Kūrinys, vaizduojantis šv. Mariją Magdalietę, atrastas 2014 metais privačioje kolekcijoje Šveicarijoje.
  • Paveikslas jau apkeliavo nemažai pasaulio, o į Vilnių atvyko iš Naujojo Delio.
  • Tai pirmas kartas, kai Caravaggio eksponuojamas Lietuvoje.
  • Tapytojo gyvenimas buvo paženklintas nuolatinio smurto, tremties ir klajonių.
  • Iki birželio 29 dienos truksianti paroda vėliau bus eksponuojama Radvilų rūmų dailės muziejuje.

Aliejiniais dažais ant drobės nutapytas paveikslas vaizduoja šv. Mariją Magdalietę, apimtą dieviškosios ekstazės. Caravaggio naudojama chiaroscuro technika (šviesos ir šešėlių kontrastas) pabrėžia emocinį scenos gylį.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Valdovų rūmų direktorius, parodos kuratorius dr. Vydas Dolinskas teigė, kad paveikslo vertė neįkainojama. Anot jo, kūrinys jau apkeliavo nemažai pasaulio, o į Vilnių atvyko iš Naujojo Delio.

„Kadangi dailininkas mėgo dramą, jo gyvenimas dramatiškas, pavaizduotas personažas irgi dramatiškas, tai ir paveikslo kelionė turėjo būti dramatiška. Jo laukėme net savaitę. Pagaliau jis atkeliavo, bet ne oro paštu, o žemės keliu, nes dėžė netilpo į mažą lėktuvėlį, skridusį iš Helsinkio į Vilnių“, – žurnalistams teigė V. Dolinskas.

Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigretas pabrėžė, kad ši iniciatyva sumanyta minint Lietuvos kultūros metus Italijoje. Ja taip pat įgyvendinama Ketinimų deklaracija dėl kultūrinio bendradarbiavimo, 2025-ųjų birželį pasirašyta Italijos ir Lietuvos užsienio reikalų viceministrų.

„Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas Caravaggio“, – pabrėžė E. de Maigretas.

Smurtu ir tremtimi paženklintas gyvenimas

Caravaggio tapyti mokėsi Milane, vėliau daugiau nei dešimt metų aktyviai kūrė Romoje, Neapolyje, Maltoje, Sicilijoje. Dailininkas vadintas Karavadžo miestelio, iš kurio kilę jo tėvai, vardu.

Parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė pasakojo, kad paskutiniais 16 amžiaus metais Caravaggio nutapė drobes, sukrėtusias Romą: „Šv. Mato pašaukimą“ ir „Šv. Mato kankinystę“.

„Tai buvo kažkas naujo. Nematyta. Niekas nematė šventųjų tokių. Niekas taip nevaizdavo jų. Šviesa ir tamsa dar sustiprino emocijas. Vieni žavėjosi efektu, kitiems tai buvo vos ne skandalas“, – kalbėjo D. Mitrulevičiūtė.

Asociacijos „MetaMorfosi Eventi“ prezidentas dr. Pietro Folena pritarė, kad Caravaggio buvo revoliucionierius.

„Reformacijos laikotarpiu, kai Bažnyčia buvo nustačiusi labai griežtas ikonografines taisykles, jis sugebėjo iškelti giliai žmogišką akimirką, žmogišką patirties fragmentą“, – tvirtino „MetaMorfosi Eventi“ prezidentas.

Tiesa, P. Folena atkreipė dėmesį, kad Caravaggio žinomumas susijęs ne vien su jo kūrybos, bet ir su jo dramatiško gyvenimo ypatumais.

„Tai vienas tų kūrėjų, vadinamų prakeiktaisiais“, – sakė jis.

D. Mitrulevičiūtė pritarė, kad Caravaggio gyvenimas buvo paženklintas smurto, tremties ir klajonių.

„Caravaggio nuolat prisidirbdavo, daugybę kartų buvo areštuotas už muštynes, už neteisėtą ginklų laikymą, už tai, kad sviedė savo mėgstamo patiekalo – artišokų – lėkštę žmogui į veidą. Tai tik keletas atvejų. Bet 1606-ųjų gegužę įvyko rimta nelaimė. Galima sakyti, buvo muštynės tarp Romos gaujų. Nors pats Caravaggio buvo sužeistas, jis nužudė poną Ranuccio Tomassoni. Tai nebuvo geras ir garbingas žmogus, bet turėjo rimtų užtarėjų. Popiežius in absentia (už akių – LRT.lt) skyrė mirties bausmę Caravaggio“, – dalijosi kuratorė.

Tai vienas tų kūrėjų, vadinamų prakeiktaisiais.

P. Folena

Pasinaudodamas grafo Marzio Colonnos apsauga, tapytojas pabėgo iš Romos ir iki mirties ieškojo prieglobsčio kitur. 1610 metų vasarą Caravaggio iš Neapolio išplaukė į Porto Erkolę, iš ten tikėjosi pasiekti Romą. Vis dėlto dailininkas Amžinojo miesto taip daugiau ir nepamatė, o jo mirties aplinkybes iki šiol gaubia neįmintos mįslės. Į paskutinę gyvenimo kelionę Caravaggio vežėsi keletą drobių, kuriomis tikėjosi atsilyginti už galimybę grįžti į Romą.

„Taip mano profesorė M. Gregori, yra šaltinis, minintis paveikslus, buvusius prie Caravaggio jo, galima sakyti, mirties metu. Vienas jų – būtent „Šv. Marija Magdalietė“. Labai galimas dalykas, kad tai šis paveikslas, kurį matome. Vienas tų paveikslų, greičiausiai iki pat mirties buvusių šalia Caravaggio“, – sakė V. Dolinskas.

Milžiniška įtaka dailei

Caravaggio įtaka Baroko epochos dailei buvo didžiulė. Tapytojo gyvenamuoju laikotarpiu ir iškart po jo mirties Romoje, Neapolyje, Genujoje ir kituose Italijos miestuose bei Europos šalyse (Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose) susibūrė daug jo sekėjų. Jie vadinami „karavadžistais“.

„Valdovų rūmų muziejuje turbūt turime daugiau nei 10 Caravaggio sekėjų kūrinių. Visas kontekstas – mums trūko tik mokytojo“, – pastebėjo V. Dolinskas.

„Norėčiau pacituoti dailės, Bažnyčios istorikę, diplomatę, profesorę Ireną Vaišvilaitę, mačiusią visus prieinamus Caravaggio paveikslus. Ji suformulavo tokią formulę, kuri turbūt nėra jos vienintelės, bet: „Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Caravaggio.“ Vakar apžiūrėjusi paveikslą profesorė konstatavo, kad šie požymiai pasireiškė“, – pridūrė jis.

Iki birželio 29 dienos truksianti paroda vėliau bus eksponuojama Radvilų rūmų dailės muziejuje.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi