LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Trečiasis pasakojimas yra skiriamas atlikėjui, vadinamam lietuviškosios šlagerių kultūros pradininkui, Danieliui Dolskiui.
Praleidęs Tarpukario Kaune vos kelerius metus, D. Dolskis tapo tikra lietuviškosios estradinės kultūros legenda.
„Onyte, einam su manim pašokti“ – taip lietuvaites šokti kviesdavo legendinis tarpukario dainininkas, lietuviškosios estrados pradininku vadinamas D. Dolskis.
„Žmogus, kuris linksmino Kauną“, – taip apie Dolskį, į Lietuvą atnešusį šlagerių kultūrą, yra rašęs vienas tarpukario šalies laikraštis. Su šiuo atlikėju, gimusiu Vilniaus žydų šeimoje, tiesa, kita, Brojdes, pavarde, siejamas legendinių tarpukario Kauno restoranų „Versalis“, „Metropolis“, „Konrado kavinės“ muzikinis gyvenimas.
Sakoma, kad Dolskis buvęs poliglotas, o meilė scenai jį buvo nuvedusi į Maskvą, Sankt Peterburgą, Paryžių, Berlyną, Rygą, kur jis koncertavo su tango karaliumi vadinto Oskaro Stroko orkestru, ir, žinoma, tarpukario Kauną.
Į Lietuvą D. Dolskis sugrįžo apie 1929 m., gerai net nemokėdamas lietuvių kalbos. Išmokęs ją stebėtinai greitai ir puikiai, Dolskis madingiausioms to laikmečio melodijoms bene pirmasis ėmė taikyti lietuviškus tekstus.
Padedant poetui Ričardui Mironui, gimė tokie legendiniai kūriniai kaip „Palangos jūroj“, „Kariškas vaizdelis“, „Gegužinė“, „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėles“ ir, žinoma, „Onyte, einam su manim pašokti“. D. Dolskis taip pat mėgdavo kurti komiškus monologus, anekdotus ar parodijas, kuriomis pašiepdavo žymius tarpukario visuomenės ir politikos veikėjus.
Pasižymėjęs ypatingu humoro jausmu, išsilavinęs, elegantiškas artistas puikiai suprato, koks buvo tarpukario lietuvis, nestokojo šmaikštumo, gebėjimo taikliai atliepti laikmečio aktualijas, o ir žavingai išaukštinti nepaprastą lietuvaitės grožį.
„Taip save valdyti, kiekvienam momentui iššaukti savy gryną, natūralų juoką, užkrėsti tuo juoku visą auditoriją, priversti ją net verkti iš juoko – tas Dolskio ginklas buvo vertingas ir kilnus“, – rašė tarpukario kultūrinė spauda.
1929–1931 m. Berlyno „Homocord“ ir Londono „Columbia“ formose įrašė 16 plokštelių, kurių nemaža dalis saugoma Kauno Viešosios bibliotekos muzikos skyriuje.
Dainininkas mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų. Po pasirodymo „Versalio“ kavinėje sušilęs jis išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu. Palaidotas Kauno Žaliakalnio žydų kapinėse.
Taip pat skaitykite
Iki šiol Danieliaus Dolskio atminimas sklando elegantiškų melodijų pavidalu, menančiu žavingą tarpukario Kauno dvasią.
Pasakojimą apie tarpukario Lietuvos estrados pradininką klausykitės ir radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
