Klaipėdos miesto fortifikacijos liudininkė – baterija „Memel–Nord“. Antrojo pasaulinio karo pakrantės apsaugos artilerijos baterija vienas įdomiausių objektų, turinčių kultūrinę ir pažintinę reikšmę.
Pajūrio regioniniame parke 1939–1945 metais Vokietijos kariuomenė statė ir išlaikė ilgalaikius gynybinius įtvirtinimus. Vienas jų – baterija „Memel–Nord“, kurioje šiandien įrengta ekspozicija.
Istorikas ir muziejininkas dr. Titas Tamkvaitis sako, kad toks statinys yra vienintelis Baltijos šalyse.
„Baterija sudaryta iš dviejų artilerijos blokų, viename bloke yra dvi pabūklų pozicijos, per vidurį įkomponuotas ugnies kontrolės posto bunkeris. Buvusioje vaikų stovykloje Žuvėdra buvo pastatytas elektros jėgainės bunkeris ir šaudmenų sandėlis. Statinius jungė kelias, kuriuo ir atėjom, jis taip pat šios baterijos sudedamasis elementas“, – tikina jis.
Pajūryje vokiečiai pastatė ne vieną priešlėktuvinės artilerijos bateriją, miestą juosė visas gynybos žiedas. Visgi „Memel–Nord“ yra ypatinga vieta – pabūklo pozicijos matomos net nuo paplūdimio.
T. Tamkvaitis rodo originalų šiaurinio arterilijos bloko pabūklo „Flak 40“ vamzdį.
„Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu jis buvo praktiškai visas įrengtas po smėliu. O viduje dar matome tokį žiedą išlikusį, tai kadaise ten buvo įrengtas tolimatis. Tai yra aparatas, kuris reikalingas išmatuoti atstumą iki taikinio ir perduoti duomenis pabūklams, kad būtų galima tiesiogiai šaudyti“, – kalba jis.
Ekspozicija įrengta viduje, bunkeryje, kur atsiskleidžia tarnybos fronte ir tokiose įtvirtintose pozicijose skirtumai. Kaip pasakoja pašnekovas, pakrantėse pastatytose priešlėktuvinėse artilerijos baterijose buvo šiltas vanduo, šaltas vanduo, šildymas, ventiliacija.
„Dabar mes esame šiauriniame artilerijos bloke, tai vien šiauriniame artilerijos bloke buvo keturios patalpos skirtos kareivių poilsiui ir miegui. Čia originalus dar Vokietijos karinio jūrų laivyno laikų radiatorius“, – sakė jis.
Vokietijos kariuomenė veikė efektyviai – kur galėjo, taupė, tačiau ne saugumo sąskaita.
„Durys yra gelžbetoninės, sveria apie 350 kilogramų, pasižymi geromis sprogimo bangos sugėrimo savybėmis. Tai čia būtų saugiau nei daugumoje dabar stovinčių pastatų mieste“, – teigia jis.
Koridoriais sujungtos tarnybinės, pagalbinės ir higienai skirtos patalpos. Dauguma eksponatų rasti tvarkant bateriją.
„Čia prie sienų stovėjo dvylika lovų, stovėjo stalai, kėdės, viskas, ko reikia buitiniam gyvenimui. Izoliatoriai, lempos, baterijos, kareivėlių asmeniniai daiktai. Jie turėjo ir dantų šepetukus, dantų pastas, kvepalus, odekolonus, losjonus. Indai ir suprantama buteliai įvairiausių gėrimų“, – sako T. Tamkvaitis.
Kadaise apleistas ir net benamių užimtas objektas vėliau buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šiandien tai unikalus kompleksas Klaipėdos pakraštyje, išsiskiriantis architektūriniais, kariniais ir inžineriniais sprendimais.
„Tokių objektų daugiau Lietuvoje nėra. Ir apskritai, pas mus tokios kategorijos statinių iš esmės yra tiktai Klaipėdoje“, – sako laidos pašnekovas.
Lankytojų „Memel–Nord“ netrūksta, ypač vasaros sezono metu. Žiemą ekspozicija veikia savaitgaliais.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
