Kultūra

2019.04.23 17:56

Visokių pajėgumų gigantas Baltušis: rašė daug, guldavo paryčiais ir ne visada blaivus

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.04.23 17:56

Juozas Baltušis paliko daugiau nei 4000 dienoraščių puslapių, kuriuose – įspūdinga medžiaga iš savo gyvenimo stebėjimo. „Įdomu – po oficialiosios politikos vykdymu išlieka ir žmogiškasis turinys, pasirodo pasigailėjimas dėl kai kurių gyvenimo momentų“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė.

Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje pristatyta Juozo Baltušio dienoraščių knyga „Vietoj dienoraščio. 1970–1975“. Pristatyme dalyvavo knygos sudarytojas Antanas Šimkus, akademikė Viktorija Daujotytė, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas, J. Baltušio dukra Rita Baltušytė, režisierius Gytis Lukšas ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Valentinas Sventickas apie Juozą Baltušį: visokių pajėgumų gigantas

Juozo Baltušio dienoraščiai, dabar pasirodę ir knygos pavidalu, yra autentiškas pasakojimas apie 1970–1975 m. sovietinę Lietuvą, rašytas veiklaus to laiko žmogaus, susirinkusiems Lietuvos mokslų akademijoje ištarė Valentinas Sventickas.

„Dienoraščių autorius – populiarus rašytojas, neįtikėtinos daugybės susitikimų su skaitytojais kalbėtojas, deputatas, taikos komiteto pirmininkas, visokių komisijų narys ir pan. Šiais ir kitais rakursais piešiamas sovietmečio vaizdas – informatyvus ir dvilypis. Yra paklusnumo režimui išpažinimų – „taip reikia“, o taip pat ir aitrių kritikos pliūpsnių sovietizmui“, – kalbą pradėjo V. Sventickas.

Pasak literatūros kritiko, J. Baltušis savo dienoraščiais tarsi padėjo ant lėkštutės medžiagą istorikams. „Ši medžiaga skatina pripažinti, kad anksčiau pieštas ano lako vaizdas panašus į tuščiavidurį kevalą. Ypač svarbu, kad kalbama veiksmo dalyvio balsu. Šis dalyvis daug ką daro arba susitaikydamas su politine sistema, arba sumaniai manipuliuodamas jos absurdais. Vieną dieną buvęs piemenėlis gali užrašyti, kad Lietuvos kaimas niekada negyveno taip gerai, kaip prie sovietų valdžios, kitą dieną gali aprašyti, kaip viskas pūva ir griūva, kaip savivaliauja partinė nomenklatūra, kaip mus siaubia klajokliai rusai.“

Kitas svarbus aspektas, atsiskleidžiantis J. Baltušio dienoraščiuose, yra pati klasiko asmenybė ir gyvenimas. „Rašytojo pajėgumas sulaukus septintojo gyvenime dešimtmečio atrodo neįtikėtinas. Vienų metų pabaigoje jis užrašo per metus prirašęs 300 puslapių. Tačiau – dar pridėkime pradėtą rašyti kūrinį, patį dienoraštį, dar knygų įvadus, straipsniu, recenzijas... O dar dalyvavimas literatūros vakaruose, kalbos, privalomi susirinkimai, sesijos, mielų žmonių lankymas, spektakliai ir filmai... Dar ir intymus pasimatymai, kelionės tarp Vilniaus ir Kauno. Kaip vienas žmogus gali tiek padaryti? Tiesa, J. Baltušis keldavosi pusę 6 ryte, o guldavosi paryčiais ir nebūtinai blaivus... Jis – tikrai visokių pajėgumų gigantas“, – žavėjosi V. Sventickas.

Antanas Šimkus: kad atsirastų knyga, tereikėjo būti šalia

J. Baltušio dienoraščių pristatyme dalyvavęs ir šios knygos sudarytojas Antanas Šimkus, paklaustas, kas paskatino imtis leisti garsiojo rašytojo dienoraščius, sakė tiesiog atsidūręs tinkamoje vietoje tinkamu laiku.

„Kai pradėjau dirbti „Metų“ žurnale, ėmiau ieškoti istorinės medžiagos, kieno nors atsiminimų. Sužinojau, kad štai Lietuvos literatūros ir meno archyve yra J. Baltušio dienoraščiai, be to, buvo praėję pakankamai paties jų autoriaus numatyto laiko iki dokumentų atvėrimo. Keliavau į archyvą, susipažinau su jo vadovu Juozapu Blažiūnu, vėliau susipažinau ir su Rita Baltušyte. Iš pradžių viskas siejosi su „Metų“ žurnalu, vėliau iškilo klausimas, ar bus knyga. Ji atsirado, o man tereikėjo būti šalia“, – papasakojo A. Šimkus.

Paklaustas, ar nedvejojo imtis leisti tokią knygą, A. Šimkus prisipažino, kad dvejonių visuomet yra: „Tačiau, bevartant ir beskaitant dienoraščius, manęs neapleido intuicija ir suvokimas, kad šie užrašai – svarbūs ne tik paties J. Baltušio, bet ir visos jo epochos dokumentas. Tai buvo labai įdomu. Pamaniau, jei tai taip įdomu man, gal įdomu ir kitiems? Dabar, pasirodžius knygai, atsimenantys J. Baltušį gali juo džiaugtis arba pykti.“

J. Baltušio dienoraščių rankraščių – daugiau nei 4000 lapų. Anot A. Šimkaus, išleistoje knygoje telkiasi tik penkerių metų laikotarpio (1970–1975) užrašai. Todėl tikėtina, kad jei yra pradžia, turėtų būti pabaiga...

Rita Baltušytė: negaliu apie tėtį kalbėti objektyviai

Renginyje dalyvavusi J. Baltušio dukra Rita Baltušytė prisipažino nenorėjusi skaityti savo tėčio dienoraščių.

„Kai viską perskaičiau, pirmiausia pagalvojau – yra dalykų, kurių vaikams apie tėvus ir tėvams apie vaikus geriau nežinoti. Pamaniau, kad gerai – dienoraščius gal ir galima leisti, bet reikėtų gerokai sutrumpinti. Čia jau nesutiko A. Šimkus, ištaręs, kad tai – dokumentas, kurio negalima trumpinti“, – prisiminė R. Baltušytė.

Pasak J. Baltušio dukros, ji neturėjo jokio įgaliojimo sutikti ar nesutikti spausdinti šiuos dienoraščius: „Jeigu tėtis savo testamente parašė, kad po 25 metų nuo jo mirties juos galima spausdinti, kaip aš galėjau drausti? Aš netgi esu labai dėkinga, kad manęs paklausė.“

R. Baltušytė susirinkusiems teigė susidurianti su sunkumu, kai tenka kalbėti apie tėtį. „Man sunku apie jį kalbėti objektyviai, kad ir kaip norėčiau. Bet, tiesą sakant, ir nenoriu“, – tikino ji.

Viktorija Daujotytė:

Profesorė Viktorija Daujotytė savo kalbą apie J. Baltušį pradėjo nuo paties rašytojo citatos viename 1975 m. rašytų laiškų. „J. Baltušis rašė taip: „Karštis muša žandus, kai pagalvoji, kad ėmiausi tokio keisto reikalo – aprašinėti pats save, kvaršinti skaitytojams galvas savo autobiografija. Pats šis faktas rodo ne ką kitą, o pasibaisėtiną mano nesugebėjimą dirbti literatūros darbą. Neišeina romanai, apysakos, pjesės, tai aš rašau autobiografiją. O kam ji reikalinga? Ką aš galiu pasakyti žmonėms, ko dar nepasakė niekas?“

Stiprioji J. Baltušio kūrybos pusė – autobiografiška, sako V. Daujotytė. „Prieš pradėdamas užrašyti savo gyvenimą, J. Baltušis buvo pajutęs, kad tame gyvenime vis kažkas atsiveria. Klodas po klodo, tokia neišsemiama versmė. Ir vis atsiveria kažkas, ko nepajėgia užkloti postai, užimami sovietinės valdžios ir nuo jos priklausančių organizacijų struktūros“, – sakė profesorė.

V. Daujotytė išsakė dviejų skirtingų požiūrių susidūrimą: laiką, kai galvota, kaip išvengti J. Baltušio, ir laiką, kai to paties J. Baltušio norisi vis daugiau: „Norisi regėti tą gyvenimą būtent autentiškų liudijimų akimis. Mus labai domina žmogaus, juo labiau rašytojo, gyvenimo patirtus, prieštaringumai, slėpiniai, atvėrimai. To galime tikėtis būtent dienoraščiuose.“

Pasak V. Daujotytės, skaitytoją gali dominti daugybė skirtingų dalykų. „Įdomu, kas slepiasi po aukštų nomenklatūrų postų klodais, kaip po oficialiosios politikos vykdymu išlieka ir žmogiškasis turinys, pasirodo pasigailėjimas dėl kai kurių gyvenimo momentų. Gauname įspūdingą medžiagą iš gyvenimo stebėjimo. Daug kas sumuojama, užrašoma, bet daug kas lieka ir kaip slaptas atodūsis“, – apie dienoraščius, nugulusius į knygą, kalbėjo profesorė.

Kaip susirinkusiems pasakojo V. Daujotytė, J. Baltušio dienoraštis pradedamas rašyti, kai sąmonėje atsiranda plyšių, susidvejinimų, kai ryškėja disonansai pasaulėjautoje ir pasaulėžiūroje: „Nors nei tarybų valdžia, nei Lietuvos buvimu Tarybų Sąjungos sudėtyje neabejojama, socializmas neatrodo toks aptikimas, tarybinė tikrovė, ypač pamačius pasaulio, kelia nelinksmų minčių. Matoma dviguba pozicija – naudotis kad ir ne didelėmis, bet vis tiek to meto privilegijomis (specialios parduotuvės, sanatorijos, poliklinikos), kartu tai niekinant ir suvokiant, ką ši netikra hierarchija pasako apie visuomenės padėtį.“

Labiausiai V. Daujotytė išskyrė vieną J. Baltušio dienoraščio citatą. „Ši mintis, užrašyta 1970 m. kovo 11 dieną, rodo J. Baltušio jautrumą: „Vyksta žmonių sąmonėje labai gilus procesas, dar gana lėtas, bet nesulaikomas, sistemingas. Šis procesas – ne mūsų santvarkos ir ne mūsų ideologijos naudai.“ Vargu, ar rastume daug žmonių, tais metais fiksavusių tą sistemingą procesą, griaunantį santvarką ir ideologiją iš vidaus“, – teigė profesorė.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius