„Vaikų jausmai suteikia didžiulę dovaną – galimybę geriau pažinti save, rasti sunkumų priežastis, juos įveikti ir priimti teisingus sprendimus“, – sako psichologė Milda Karklytė-Palevičienė. Savo daugiau nei dešimties metų patirtį ji sudėjo į knygą „Emocinis intelektas“.
Kelionę po vidinius vaiko jausmų ir įgūdžių, asmeninių savybių žemėlapius psichologė papildė realiais pavyzdžiais iš savo praktikos.
Knygos ištrauka:
4 skyrius
Atspindėkime vaiko jausmus
Tad matydami ar girdėdami vaiką tam tikroje situacijoje, įvardykime jo patiriamą jausmą ar jausmus. Tai verta daryti jau nuo kūdikystės, o juo labiau vaikams nuo 1 metų ir vyresniems. Gali atrodyti: kam čia kalbėti apie jausmus, kai vaikas dar nemoka paprasčiausių savo aplinkos daiktų pavadinimų?
Nors vaikas sąmoningai apdoroti šios informacijos dar negali, šiuo atveju tai svarbu, nes ji įstringa vaiko pasąmonėje ir daro įtaką jo savijautai ir emocinei raidai dabar ir darys ateityje. Ne mažiau svarbu ir tai, jog mokydami bet kurių kitų žodžių ir sąvokų iš pradžių turime daug kartų tai parodyti ir pasakyti. Kaip matome, iki tol, kol vaikas ima taisyklingai vartoti tam tikrus žodžius ir sąvokas, nueinamas nemažas kelias. Tad kuo anksčiau imsime dėti emocinio pažinimo pagrindus – tuo bus geriau.
Kai vaikas žodį ir sąvoką jau supranta (tačiau dar pats kalbėdamas nevartoja) – tai vadinama pasyviąja kalba; kai vaikas jau įterpia juos į savo kalbą, tai – ekspresyvioji kalba. Ankstyvame amžiuje vaikų pasyvioji kalba yra gerokai labiau išlavėjusi negu ekspresyvioji. Tad gana dažnai neįvertiname vaiko gebėjimo suprasti, kol šis dar nešneka arba mažai šneka.
Pastaba. Mažam vaikui įvardykime kelias pagrindines emocijas ir palaipsniui išmokykime daugiau emocijų pavadinimų. Priešingu atveju, jei pradėsime nuo ilgo išplėstinio emocijų sąrašo, veikiausiai mažajam informacija susipainios ir liks per daug neaiškumų.
Jausmų atspindėjimo pavyzdžiai
• Vaikas paprašė mamos saldainio, tačiau tuo metu pagal jų namų taisykles saldainio gauti negalėjo.
Vaikas (pradeda verkti ir garsiai rėkti). Kas čia per nesąmonė! Čia kaip kalėjimas, nieko negalima, nieko jūs man niekada neduodat!! Jūs patys blogiausi tėvai! (toliau verkia ar rėkia)
Mama / tėtis. Aš matau, kad tau labai pikta, jog dabar negalėjai gauti saldainio.
• Vaikas grįžo iš darželio (mokyklos). Tėvai mato, jog jis jaučiasi kaip nesavas.
Mama / tėtis. Jonai, matau, jog esi sutrikęs / nusiminęs / sunerimęs.
Jonas. Ne, man viskas gerai.
Mama / tėtis. Mhm... Girdžiu, ką sakai. Visgi, jei persigalvosi ir norėsi pasikalbėti – žinai, jog esi man labai svarbus, ir džiaugsiuosi, jei galėsi su manimi pasidalyti tuo, kas tau rūpi.
Jonas (po pertraukos). Tai ten daržely tokia visiška nesąmonė, visi žaidžia tik tą kvailą žaidimą, kurio aš nemoku. Ir manęs net nekviečia. Bet kodėl jie visada tik kartu draugauja ir žaidžia, kas man nepatinka??? O man tada nėra su kuo draugauti.
Mama / tėtis. Taip... suprantu, esi nuliūdęs, nes darželyje šiuo metu neturi draugų.
• Tėvai su vaiku žaidžia kamuoliu lauke. Iš kūno kalbos matosi, jog vaikas džiūgauja.
Mama / tėtis. Marija, aš matau, kaip tau dabar linksma.
Kaip mokyti tinkamai išlieti šiuos jausmus, pasitraukti iš nemalonios būsenos, susitelkti į galimus sprendimus pagal amžių, kalbėsime kituose skyriuose. Dabar pasigilinkime tik į atspindėjimą.
Noriu atkreipti dėmesį, jog vaiko jausmų atspindėjimas yra labai svarbus ne tik tada, kai mažylis mokosi pažinti emocijas, tačiau visąlaik su juo bendraujant, kad ir kiek metų jam būtų. Emocijų atspindėjimas ir tuomet, kai vaikas jau pažįsta emocijas, leidžia jam geriau suprasti save tam tikromis situacijomis, vaikas jaučiasi suprastas tėvų ir kitų suaugusiųjų, greičiau atsipalaiduoja ir įveikia nemalonią būseną, formuojasi tvirtesnis, pasitikėjimu grįstas ryšys su taip besielgiančiu žmogumi.
Siekiant auginti fiziškai ir emociškai sveiką vaiką itin svarbu, jog tėvai priimtų visus jo jausmus. Tik taip vaikas mokosi suvokti, kad visus jausmus jausti yra normalu ir sveika. Tuomet ir suaugęs jis leidžia sau jausti, priima savo jausmus ir kur kas efektyviau su jais tvarkosi negu toks vaikas, kurio tėvai negebėjo ar nenorėjo priimti jo jausmų. Tėvai savo reakcijomis (verbalinėmis ir neverbalinėmis) įprasmina vaikams patirtas situacijas ir jausmus. Tad vaikas, matydamas tėvų atstūmimą, agresiją, žeminimą, kritikavimą už vienus ar kitus jausmus, nesąmoningai mokosi juos užšaldyti arba ima pats pykti ant savęs, sąmoningai ar nesąmoningai bausti save už kilusius jausmus. O jei tėvai itin nerimauja ir bijo vaiko jausmų – šis tai priima kaip kažką labai blogo, taip pat vertina ir situaciją, kuri sukėlė jausmus.
Tad jeigu tėvai negali ramiai priimti vaikui kilusių jausmų, savo reakcija parodyti, jog tai yra natūralus dalykas, – pasekmės gali būti skaudžios, vedančios į psichologinės ir fizinės sveikatos, santykių problemas.
Kita svarbi jausmų priėmimo pusė – kai juos įvardijame ir leidžiame jausti, jausmai silpnėja, ne taip stipriai mus veikia. O kuo smarkiau stengiamės juos nutildyti – tuo labiau mus veikia. Net jei sąmoningai to nejaučiame – užgniaužiame, jie niekur nedingsta, ima graužti mus iš vidaus.
Yra sakoma, jog psichoterapijos procese dažnai reikia išmokti nepykti ant savęs už pyktį ir nebijoti savo baimės. O šios savybės dažniausiai įgyjamos vaikystėje, jas lemia santykis su savo tėvais.
Tai jokiu būdu neturėtų skambėti kaip kaltinimas mūsų tėvams. Natūralu, jog mus augindami jie turėjo visai kitokias žinias, emocines kompetencijas ir darė geriausia, ką tuo metu galėjo. Tačiau mūsų karta jau gauna gerokai daugiau žinių, informacijos, galimybių įgyti reikiamus įgūdžius, tad, manau, turėtume pasistengti tai išnaudoti ir išvengti tų sunkumų savo vaikų gyvenime.
Užduotis
Prisiminkite tris pastarųjų dienų situacijas, kai jūsų vaikas susidūrė su sunkiais jausmais. Trumpai šią situaciją aprašykite. Nurodykite, kaip tokiose situacijose galėtumėte atspindėti vaikui kilusį jausmą.
Įvardykime savo jausmus
Bendraudami su vaiku susiduriame su įvairiomis situacijomis, tad natūralu, jog mums kyla įvairių jausmų.
Gali būti, jog jus vaikystėje mokė užgniaužti savo jausmus, vis sakydavo „nepyk“, „neverk“, nebijok“, „vyrai neverkia“, „mergaitės turi būti visuomet malonios“ ir pan. O galbūt dėl kilusių jausmų baudė fiziškai ar emociškai, galbūt žemino. Jeigu kas nors panašaus vyko jūsų gyvenime, nenuostabu, jog dabar gali reikėti pastangų išleisti savo jausmus, išgirsti juos, nebandyti užslopinti. Ir tuomet mokytis tinkamai išreikšti.
Jei žmogus sako: „Aš niekada nepykstu“, „Man niekada neliūdna / nebaisu“, labiausiai tikėtina, jog šie jausmai yra giliai užgniaužti, taip giliai, jog ir pats žmogus jų nebemato. Tačiau tai toli gražu nereiškia, jog jų nėra. Jie tiesiog tyliai pasąmoningai veikia žmogų ir jo gyvenimą.
O galbūt galite jausti, girdite ir suprantate savo jausmus, tačiau juos pasiliekate tik sau? Kol aplinkiniai pamato jau tik sprogimą?
Kad galėtume efektyviai ugdyti vaiko emocinį intelektą, svarbu, jog kartu mokytumės patys išgirsti ir suprasti savo jausmus. O tai padarę, turėtume įvardyti vaikui arba kitam žmogui, kai vaikas mus girdi. Taip jis mokysis pažinti kito jausmus, o kartu gaus labai svarbią žinutę – visi jausmai yra normalūs ir natūralūs; jausti yra normalu. Tai stipriai paskatins vaiką patį atsiverti, pažinti, rodyti savo jausmus ir mokytis su jais sveikai gyventi.
Savo jausmų įvardijimo pavyzdžiai
• Atėjo metas ruoštis vakaro rutinai ir eiti miegoti. Namuose galioja aiškiai aptartos taisyklės. Tačiau atėjus reikiamam metui, vaikas atsisako tai daryti. Mama ar tėtis elgėsi atliepiamai, pritaikė žinomas rekomendacijas, tačiau vaikas vis tiek laikosi savo.
Vaikas. Kodėl aš turiu eiti taip anksti miegoti? Aš juk esu sveikas, stiprus, man miego ir taip užtenka! Aš pasakiau, kad dabar noriu pastatyti naują bazę, ir taškas. Niekur dabar neisiu.
Mama / tėtis. Man dabar pikta / liūdna dėl to, jog tu nesilaikai mūsų susitarimų.
• Brolis ir sesė gražiai žaidžia kartu.
Mama / tėtis. Aš džiaugiuosi matydama(-as), kad taip gražiai žaidžiate kartu!
Apie tai, kaip reikėtų elgtis toliau sunkiomis aplinkybėmis, mes daug kalbėsime kituose skyriuose. Dabar gilinamės į jausmų įvardijimą ir jo svarbą.
Neretai pradėję galvoti apie savo jausmus, suaugę žmonės supranta, jog įsitraukę į fizinius ir materialinius dalykus yra juos apleidę. Gana dažnai ir nurodyti daugiau nei kelis jausmus tampa sunku.
