Beveik 4,1 milijono eurų vertės regioninio elektroninio bilieto sistemą neseniai pristatę Šiaulių vadovai pakiliai kalbėjo ir apie sektiną pavyzdį kitoms savivaldybėms. Tačiau išgirtoji sistema iki šiol tinkamai neveikia, viešuoju transportu besinaudojantys keleiviai keiksnoja trikdžius, o projekto vykdytojams kilo grėsmė prarasti europinę paramą.
Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėms skirtas regioninio elektroninio bilieto sistemos įdiegimo projektas turėjo būti baigtas iki balandžio pabaigos. Terminas jau pratęstas dukart, pastarąjį kartą – iki liepos 15-osios.
Šis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdomas projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) fondų (3,42 mln. eurų) ir valstybės biudžeto (0,64 mln. eurų) lėšomis. Pačios savivaldybės dengs tik administravimo išlaidas.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) komunikacijos specialistė Asta Ribokė informavo, kad grėsmė netekti europinės paramos yra didelė: „<...> tiekėjui nepavykus ištaisyti klaidų, lėšos bus prarastos.“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiaulių mieste, rajone ir Radviliškio rajone jau turėjo veikti regioninio elektroninio bilieto sistema, bet projektas stringa.
- Šiauliuose programėlė veikia, bet su trūkumais: keleiviams kyla problemų papildyti sąskaitą, nepersikelia senosios programėlės elektroninėje piniginėje turėtos lėšos.
- CPVA šį projektą vadina itin rizikingu: tiekėjui nepašalinus trūkumų iki liepos 31 d., bus prarasta ES struktūrinių fondų parama.
- „Busturo“ įmonės profesinė sąjunga pagrasino streiku, jei 15 proc. nebus padidinti vairuotojų atlyginimai.
Įvardijo kaip sektiną pavyzdį
Pagal programą „Naujos kartos Lietuva“ užpernai pradėtas vykdyti projektas šių metų balandį buvo pristatytas Šiaulių miesto savivaldybėje.
Per pristatymą žadėta, kad elektroninio bilieto sistema gegužės 2-ąją startuos Šiaulių mieste, po poros savaičių – Radviliškio rajone, dar po savaitės – Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje.
Projektą vykdančios ir už jį atsakingos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje pakiliai kalbėjo, kad tai gali tapti sektinu pavyzdžiu.
Jis sakė, kad prie sukurto tinklo galima bus jungti ne tik kitos savivaldybės, bet ir kitų transporto rūšių (pavyzdžiui, geležinkelio) elektroninio bilieto sistemas.
Nė vienai savivaldybei finansiškai prisidėti prie šio projekto nereikėjo. Tiesa, joms teks administravimo sąnaudos, kurios per metus sieks apie 390 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuotas atlyginimas „Busturo“ įmonės specialistams, išlaidos už komunalines paslaugas, elektronines korteles.
Pažadų buvo labai daug
Projekto įgyvendintojai žadėjo, kad naujoji sistema leis ne tik atsiskaityti už keliones viešuoju transportu šių trijų savivaldybių teritorijoje, pritaikyti įvairias nuolaidas, bet ir tiesiogiai stebėti konkretaus autobuso judėjimą.
Papildomų galimybių turėjo suteikti ir nauji komposteriai, kuriuose bus galima atsiskaityti ir banko kortele. Tiesa, konkrečiam keleiviui priklausančią nuolaidą ar lengvatą žadėta pritaikyti tik atsiskaitant su vairuotoju grynaisiais.
Šiauliečiai buvo paraginti per tris mėnesius atsisakyti senosios elektroninio bilieto sistemos. Žadėta, kad personalizuoti savo kortelę miestiečiai galės internetu, įmonėje „Busturas“ arba Šiaulių autobusų stotyje.
Nepanaudoti pinigai iš senosios programėlės elektroninės piniginės turėjo persikelti į atsisiųstą naująją programėlę, bet ne išsyk. Tai turėjo įvykti iki birželio, bet keleiviui reikėjo ne tik parsisiųsti naująją programėlę, bet ir įregistruoti ją tuo pačiu elektroninio pašto adresu.
Buvo žadama, kad klientai galės programėlę personalizuoti, uždaryti senąją paskyrą, papildyti sąskaitą, pirkti bilietus, blokuoti pamestą kortelę, pridėti šeimos nario kortelę, matyti kelionių maršrutus, balansą ir t. t.
Pretenzijų banga nesiliauja
Elektroninio bilieto sistema Šiaulių mieste strigo nuo pirmos dienos, o Šiaulių rajone nepaleista iki šiol. Mažiausiai problemų kyla radviliškiečiams, nes jie rajono ribose važinėja nemokamai.
Tuo metu vieni šiauliečiai skundžiasi, kad nepavyksta iš karto pasižymėti bilieto, kitiems problemų kelia lėtai įsijungianti programėlė, treti neatgauna senojoje elektroninėje piniginėje buvusių pinigų, ketvirti nepatenkinti, kad negali personalizuoti regioninio bilieto paskyros savitarnoje, interneto puslapyje.
Dar kiti baksnoja į pernelyg menką „Busturo“ partnerių skaičių, o tai riboja galimybę pasipildyti elektroninio bilieto sąskaitą. Pietiniame Šiaulių miesto mikrorajone tokios vietos išvis nėra, o artimiausia – Šiaulių autobusų stotyje.
Trikdžių nepašalino iki šiol
LRT.lt nusiuntė klausimus projektą administruojančiai įmonei „Busturas“. Jos vadovų buvo klausiama apie neišspręstus trikdžius, vis kylančias problemas, terminus, grėsmę prarasti europinę paramą.
Atsakymus atsiuntė įmonės administratore prisistačiusi Dalia. „Busturo“ darbuotoja neneigia, kad problemų yra: „Naujoje e. bilieto sistemoje ne viskas veikia taip, kaip turėtų, todėl natūralu, kad keleiviams kyla nepatogumų.“ Pasak jos, keleiviams didžiausia problema – neveikianti elektroninė piniginė, į kurią iš senosios vis dar negalima persikelti buvusių lėšų, o kitas trikdis – platinimo vietų stygius: „Sistemos diegėjas susidūrė su tam tikrais neplanuotais sunkumais, kurie, tikimės, artimiausiu metu bus ištaisyti ir elektroninė piniginė atsiras.“
„Busturo“ darbuotoja patikino, kad vyksta derybos su galimais partneriais, galinčiais padėti išplėsti elektroninių bilietų papildymo tinklą.
Administratorė Dalia pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldybėje iškilusios problemos dar neišspręstos: „Šiaulių rajone kol kas dar nėra paleista sistema, ji testuojama ir artimiausiu metu turėtų būti paleista. Radviliškio rajone didžioji dalis maršrutų nemokama, todėl ten važiavimas viešuoju transportu vyksta šiek tiek kitaip.“
Eina paskutinės dienos
„Busturo“ įmonės atstovė pabrėžė, kad problemų kilo netikėtai: „Prieš paleidžiant sistemą, kiekvienoje savivaldybėje buvo vykdomi testavimai, tačiau testinėje aplinkoje nebuvo fiksuota trūkumų, jie pasireiškė tik paleidus sistemą.“
Atsiųstame atsakyme netiesiogiai pripažįstama, kad visų trikdžių pašalinti, ko gero, nepavyks: „Tikslios datos pasakyti negalime, tačiau iki liepos vidurio didžioji dalis trūkumų privalo būti pašalinti.“
Atrodo, neišspręstos problemos turėjo įtakos ir bendrovės pajamoms. Būtent gegužės mėnesį surinkta mažiausia suma už parduotus bilietus.
Sausį–balandį keleiviai už bilietus sumokėjo nuo 292,5 tūkst. iki 317,4 tūkst. eurų. Gegužę, kai buvo paleista naujoji elektroninio bilieto sistema, pajamos sumenko iki 283,5 tūkst. eurų.
Tiesa, tai bendrovės veiklai įtakos neturi, nes visi nuostoliai dengiami iš Šiaulių miesto biudžeto. Būtent dotacijos ir sudaro didžiausią „Busturo“ bendrovės pajamų dalį.
Grėsmė netekti europinės paramos
Administratorė Dalia nesiryžo spėlioti, ar techninės problemos nesukels ir finansinių: „Kadangi pirkimą vykdo Šiaulių miesto savivaldybė, o UAB „Busturas“ bus tik sistemos administratorius, tai mes negalime vertinti, ar kyla tokia grėsmė [prarasti ES struktūrinių fondų paramą].“
Kad europinė parama iš tiesų pakibo ant plauko, LRT.lt patvirtino CPVA atstovė A. Ribokė, patvirtinusi, kad projektas turėjo būti įgyvendintas iki gegužės, o dabar terminas pratęstas antrą kartą – iki liepos 15 d.: „<...> maksimaliai galimas projekto įgyvendinimo terminas gali būti tik iki liepos 31 d. Tiekėjui iki šio laiko nepavykus ištaisyti klaidų, lėšos bus prarastos. Mūsų žiniomis, tiekėjas nėra gavęs apmokėjimo.“
Komunikacijos specialistė pripažino, kad šis projektas laikomas itin rizikingu: „<...> sistemos testavimo metu buvo fiksuota daug klaidų, tiekėjas vėluoja vykdyti įsipareigojimus. Projekto sėkmė iš esmės priklauso nuo to, kaip tiekėjui pavyks sutelkti maksimalius resursus ir ištaisyti klaidas.“
Perspėjo dėl streiko
Tai ne vienintelė problema, kylanti „Busturo“ įmonėje. Jos darbuotojai perspėjo, kad rengs streiką, jei nebus padidinti vairuotojų atlyginimai. Toks siūlymas jau buvo išsakytas, bet miesto vadovai jį atmetė.
Viešą laišką Šiaulių merui Artūrui Visockui išsiuntė „Busturo“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronislavas Babrauskas. Jis ragina nuo liepos 1-osios vairuotojams 15 proc. padidinti atlyginimą, nes būtent Šiauliuose, lyginant su kitais didmiesčiais, mokama mažiausiai.
Vilniuje vidutinis vairuotojo atlyginimas yra 2 500 eurų, Kaune ir Klaipėdoje – 2 400 eurų, Panevėžyje ir Alytuje – 1 900 eurų. Tuo metu Šiauliuose – 1 872 eurai neatskaičius mokesčių. Rašte nurodoma, kad „Busturo“ įmonėje vairuotojams mokama alga nesiekia net vidutinio darbo užmokesčio, kuris yra apie 2 300 eurų.
Pasak B. Babrausko, vairuotojai priversti dirbti 20–30 papildomų valandų, kad darbdavys galėtų užtikrinti keleivių pervežimo paslaugą: „<...> nauji darbuotojai neateina dėl nekonkurencingo atlyginimo ir, nepabijosiu šio žodžio, katorginio darbo.“
Profesinės sąjungos vadovas perspėjo, kad, nesulaukus savivaldybės administracijos reakcijos, bus organizuojamas įspėjamasis, o vėliau – ir neterminuotasis streikas.
