Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti. Pagrindinis šalies įstatymas šiuo metu numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Atsargos majoras Darius Antanaitis teigia, kad branduolinis ginklas taptų atgrasymu.
Pasak atsargos majoro, jeigu toks įstatymas iš Konstitucijos būtų panaikintas, Lietuva būtų žymiai saugesnė.
„Jau žaistume, nes žaidžiame naują žaidimą pagal seno žaidimo taisykles. Pasaulis pasikeitė, pasikeitė taisyklės. Mes privalome taip pat ir užtikrinti savo piliečių saugumą visomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe ir branduolinėmis. Jeigu bus išbrauktas šitas punktas iš Konstitucijos, mums atsivertų žymiai didesnės galimybės ilgai ir laimingai gyventi“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako jis.
Vis dėlto, panaikinus įstatymą iš Konstitucijos, automatiškai nenutiks, jog branduolinis ginklas pateks į Lietuvą ir bus čia laikomas.
„Pavyzdžiui, staiga Kinija, Iranas arba Rusija pradeda karinius veiksmus prieš NATO valstybes. Tarkim, Rusija užpuola Suomiją, kas pakankamai realus variantas. Tada be jokios abejonės, Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą prieš Suomiją. Tokiu atveju NATO valstybės turi teisę atsakyti branduoliniu ginklu. Jeigu plaukia laivas link Suomijos su branduoline įranga ir jam reikia užsukti į Klaipėdos uostą papildyti degalų atsargas arba palaukti, tai Konstitucija to padaryti nebedraus. Arba bombonešiui užsukti į Lietuvą pasipildyti degalų irgi nebedraustų. Mano tokia didžiausia svajonė, kad mes ir patys galėtume turėti masinio naikinimo ginklą kaip atgrasymo priemonę. Tačiau, ko gero, dar iki to labai toli“, – teigia D. Antanaitis.
Anot atsargos majoro, Lietuva nori būti apginta nuo Rusijos, tačiau pati draudžia naudoti ginkluotę, kurią naudoja rusai.
„Mes prieš tai patys sau uždraudėme naudoti priešpėstines minas, kasetinę amuniciją, kurias Rusija naudotų prieš mus. Manau, kad tai yra labai savalaikis ir labai naudingas žingsnis mūsų valstybei. (...) Branduolinis ginklas yra turbūt tikrasis atgrasymas. Panašiai su žiurkėmis – žiurkes galime naikinti po vieną, bet geriausia sunaikinti visą žiurkių lizdą vienu smūgiu. Tai yra masinės naikinimo ginklas. Jeigu Rusija žinos, kad esant agresijai prieš mus, kitas Baltijos ar NATO valstybes, agresija pakankamai greitai ir pasibaigs“, – tikina jis.
Taip pat branduolinis ginklas Lietuvoje nebūtų konkurencija nei Jungtinėms Valstijoms, kurios branduolinę ginkluotę laiko įvairiose šalyse, nei Prancūzijai, kuri pirmiausia kreipia dėmesį į savo interesus.
„Prancūzija irgi yra globali valstybė. Ji turi savo žemes praktiškai visose laiko juostose nuo Ramiojo vandens iki Lotynų Amerikos, iki Pietų Amerikos. Todėl, kaip buvo pasiūlyta iš Prancūzijos pusės, kad galima būtų dalintis ir Prancūzijos ginkluote, tai kaip ir yra atsvara arba papildymas prie amerikiečių branduolinės ginkluotės. Tokiu būdu mes įgautume lankstumo, jeigu amerikiečiai yra užsiėmę kitomis problemomis kitame pasaulio taške“, – paaiškina pašnekovas.
Pasak D. Antanaičio, branduoliniai pajėgumai atsirado tam, kad atgrasytų tuometinę Sovietų Sąjungą, jog ji neatakuotų Vakarų Europos.
„Branduolinė ginkluotė ir buvo tas esminis garantas, kodėl ir neprasidėjo trečias pasaulinis karas tuomet. Branduolinė ginkluotė yra tokios galios garantas, kad tos valstybės, kurios turi branduolinę ginkluotę, jos nekariaus. Išskirtinai yra Indija ir Kinija, kurios tarpusavyje faktiškai kariauja. Tačiau jeigu pažiūrėsime, kaip kariauja, jos tarpusavyje sutarė netgi šaunamųjų ginklų nenaudoti, o visokiais pagaliais, akmenimis ir panašiai“, – priduria jis.
