Susisiekimo ministerija nustatė, kad penkerius metus galėjo veikti schema, leidžianti vežėjams išvengti mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas galėjo netekti apie 30 milijonų eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos prašoma įvertinti situaciją.
„Dienos temoje“ – susisiekimo ministras Juras Taminskas.
– Ministre, ar galite patikslinti? Jūs, įvertinę paklaidą, skaičiuojate, kad buvo nesumokėta mažiausiai 26 mln. eurų mokesčių. Ar turite labai konkrečius atvejus, ar jūs tik darote prielaidą, kad visi vežėjai, kurie atliko techninę apžiūrą Vokietijoje, mokesčių nemokėjo?
– Ne visi vežėjai nemokėjo tų mokesčių. Kurie vežėjai konkrečiai nemokėjo – tai jau kitas tyrimo etapas. Į tą klausimą atsakys Lietuvos transporto saugos administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir asociacija „Transeksta“, kuri atsakinga ir vienija visus techninių apžiūrų centrus.
Kaip tik rytoj yra darbo susirinkimas, kuriame dalyvaus ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir mūsų ministerijos darbuotojai, ekspertai. Kitas etapas – išsiaiškinti ir konkrečiai nustatyti, kurios įmonės nesumokėjo, ir tada pradėti procedūras, reikalingas lėšoms susigrąžinti. Tačiau faktas, kad ne visos įmonės nemokėjo, nes skaičiai rodo, kad yra dalis nesumokėtos sumos. Kuri įmonė konkrečiai – nustatysime kitu etapu.
– Bet ir noriu pasitikslinti, ar jūs žinote, kad bent viena įmonė nemokėjo? Kitaip tariant, iš kur šitie skaičiai?
– Skaičiai yra labai paprastai suskaičiuoti: tai yra vidutinis sąstato įkainis, metinis mokestis – 430 eurų. Turime skaičius techninių apžiūrų, atliktų Lietuvoje, turime skaičius techninių apžiūrų, atliktų kitose Europos Sąjungos šalyse, didžioji dalis – Vokietijoje. Na, ir turime sumas iš Mokesčių inspekcijos, kokios yra bendros įplaukos į biudžetą.
Skaičiavimas paprastas: kokios turėjo būti įplaukos pritaikius visas galimas paklaidas. Turime tą mažiausiai 26 milijonų eurų per penkerius metus skirtumą. Tai akivaizdu, kad nesumokėti mokesčiai.
– Tokia situacija susiklostė prieš penkerius metus automatizavus šituos procesus. Kai jūs kalbate apie galbūt buvusią schemą, ar reikėtų suprasti, kad tai buvo padaryta tyčia, siekiant naudos?
– Nei tyčia, nei netyčia. Tai atsakys kiti tyrimų etapai. Ar tai buvo tyčia, ar nebuvo tyčia, tiesiog biurokratinė migla ir kelios institucijos, noras automatizuoti, kad būtų efektyviau... Dienos pabaigoje turime situaciją, kad į biudžetą nesurenkamos lėšos, atsiveria spraga, kuria pasinaudojama.
Visa tai nustatysime kitais etapais, tačiau dabar pirmas žingsnis yra užkardyti, kad tai toliau nesitęstų. Antras žingsnis – susigrąžinti lėšas į biudžetą. Vežėjus, kurie nesumokėjo – ar sąmoningai, ar nesąmoningai, tiesiog nepagalvojo, kad, atlikdami techninę apžiūrą ne Lietuvoje, irgi turi mokėti tą mokestį, – raginame geranoriškai sumokėti, nes mes vis tiek ateisime ir tas lėšas išieškosime, nes tai yra mūsų visų turtas, skirtas kelių priežiūrai.
– Susidaro įspūdis, kad jūs antrą kartą dėmesį kreipiate į sunkiasvorio arba krovininio transporto vežėjus. Sausį buvo paskelbtas planas prižiūrėti, sverti juos, kad negadintų kelių, nes tai reikalauja papildomų investicijų. Dabar girdime apie tai, kad jie, bent jau dalis, nemoka mokesčių. Gali susidaryti įspūdis, kad yra rastas kaltininkas, dėl ko tie mūsų keliai Lietuvoje tokie blogi, nes štai – gadina kelius ir dar mokesčių nemoka į kelių fondus.
– Mes vertiname kelių priežiūrą, atstatymą ir jų sugadinimą, priežastis, kodėl jie genda, sistemiškai. Ne tik dėl perkrauto sunkiasvorio transporto, savaime suprantama. Tačiau, įvertinę visą puokštę aspektų, nustatėme, kad iš tikrųjų krašto kelius ir automagistrales labai stipriai gadina perkrautas sunkiasvoris transportas.
Toliau skaičiuodami, ieškodami įplaukų į biudžetą, vertindami, kas ką sumoka ir iš ko sutvarkyti sugadintus kelius, radome nemenką skirtumą, kuris neatiteko keliams.
Tai vis dėlto nėra kelių eurų ar kelių šimtų tūkstančių eurų – tai irgi yra pinigai – suma. Mes skaičiuojame dešimtimis milijonų. Kad [būtų lengviau – LRT.lt] suprasti mastą, galime suvokti, kad tai yra 300 ir daugiau kilometrų neasfaltuotų žvyrkelių, tas pats Zarasų aplinkkelis, Klaipėdos pietinis aplinkkelis. Tai tikrai esminė suma, kuri sukuria efektą keliams.
Įsivertinome ir perkrauto sunkiasvorio patikrinimą. Ne kartą sakiau, kad Transporto saugos administracija per metus patikrina 12 tūkst. sunkiasvorio transporto priemonių. 18 tūkst. vienetų pravažiuoja pagrindiniais keliais: Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys ir „Via Baltica“. Mes per parą turime 18 tūkst. pagrindinėmis arterijomis, kai Lietuvos transporto saugos administracija patikrindavo ankstesniu laikotarpiu per visus metus tik 12 tūkstančių. Tai mes irgi sprendžiame.
Sistemiškai žiūrint, užkardant kelių laužymą dėl perkrauto transporto, susigrąžinant lėšas ir sudarant visas galimybes sumokėti nebevengiant mokesčio, ne tik bus papildytas kelių fondas, bet ir efektyviai bus naudojamos lėšos, nereikės grįžti po kelerių metų į tas pačias atkarpas. Tai sisteminis požiūris į visą kelių infrastruktūrą.
– Juolab kad jūs esate davęs viešą pažadą, jog po poros metų Lietuvai nebereikės gėdytis kelių.
– Taip.
– Ar yra du ar trys objektyvūs rodikliai, kuriuos pamatavusi visuomenė galėtų pasakyti, kad jūs tą pažadą ištesėjote?
– Pagrindinis – po žiemos neįkristi į duobę, – taip juokaudamas pasakysiu. Taigi pagrindinis rodiklis yra vairuotojų tautiečių emocija – savaime suprantama, tuo reikia matuoti. Antrasis – nebegrįžti į tuos pačius ruožus, pakelti kelio indeksą, kuris reiškia, kad kuo aukštesnis indeksas, tuo kelias geresnės būklės.
Visa tai mums padės pasiekti keli dalykai. Pirmiausia – pašalinimas biurokratinių instrumentų, kurie iš esmės pakeldavo kelių remonto įkainį. Mes daug padarėme namų darbų ir sumažinome kilometro įkainį – tai yra esminis pokytis. Taip pat kelių laužymo užkardymas, pradedantis veikti „e-tolingas“ [elektroninė kelių rinkliavos sistema – LRT.lt]. Taip pat, kaip matome, vienas iš pavyzdžių – esminės sumos susigrąžinimas į biudžetą, tai irgi prisidės prie kelių gerinimo.
Tai visa sistema, kuri suteiks pagreitį, kad po dvejų metų mums nebebūtų gėda. Kiekvienas geba už brangiai nupirkti, tačiau iš tikrųjų reikia nuovokos ir gabumo neprastinant kokybės padaryti už mažesnę sumą. Jeigu mes turime daug pinigų ir sakome, kad iš to daugiau padarysime, ne visą laiką iš to gali padaryti daugiau. Čia yra sisteminis darbas.
– Viešojoje erdvėje šiandien daugiau diskutuojama apie sisteminius pokyčius penkiose iš septyniolikos ministerijos valdomų įmonių. Vėlgi, natūralu, kad sako, jog akcininkai gali keisti, gali kelti kitus tikslus, naujus lūkesčius, bet trūksta to paaiškinimo. Ar yra objektyvūs vertinimo rodikliai, kurie galėtų pagrįsti, kad šitie tokie masiniai pokyčiai penkiose strateginėse įmonėse buvo neišvengiami?
– Sakiau ne kartą ir tą patį dabar pakartosiu: tai yra valdybų ir vadovų tarpusavio klausimas. Valdybos yra nepriklausomos, jos priima sprendimus kartu su vadovais. Jie tarpusavyje ir nusprendžia, kaip reikia dirbti toliau. Šiandien visose įmonėse yra vadovai, yra valdybos, kaip teisingai ir sakėte, tai yra penkios įmonės iš septyniolikos.
Dar labai svarbu pabrėžti, kad „Via Lietuvos“ pokytis buvo numatytas praeitos Vyriausybės – aš nebuvau tuo metu ministras. Matome, kad vis dėlto Lietuvos transporto saugos administracijai tas pokytis galbūt išeis ir į naudą, nes tikrai jai yra keliama daug naujų tikslų: efektyvinti ir didinti sunkiasvorio transporto kontrolę, bendradarbiaujant su „Via Lietuva“, užtikrinti, kad atsirastų svarstyklės keliuose, nes šiandien mes jų neturime. Dėl svarstyklių artimiausiu metu irgi bus atitinkamas pranešimas, informuosime, nes ten irgi yra esminių svėrimo kontrolės problemų. Tie pokyčiai yra valdybų ir vadovų. Kartais pokyčiai yra į naudą. Sakyčiau, visuomet iš esmės yra į naudą. Dirbo gerai, dirbs dar geriau.
– Bet ar yra vienas, pavyzdžiui, konkretus pavyzdys iš Vilniaus oro uostų, kad valdyba arba vadovas atsisakė siekti naujų saugumo ir inovatyvumo tikslų?
– Tai yra valdybos ir vadovo klausimas, jie tarpusavyje ir sprendžia, savivaldybės nepriklausomos. Bus nauja suformuota valdyba, nauja valdyba išsirinks naują vadovą. Vadovą priima ir atleidžia, taip pat atsirenka valdyba, ne ministras – šito irgi reikia nepamiršti. Atrankos yra viešos, skaidrios, visi mato.
Tokia formuojama opinija, kad kažkas, kažkur, kažkaip ten vyko, – tai yra neteisinga. Šiuo atveju reikia vertinti rezultatus, o ne visą eigą. Nekelti, net sakiau, to „politinio šou“, iš tikrųjų [ne]bandyti nuo kitų problemų arba kitų klausimų nukreipti dėmesio ten, kur jo net nereikia nukreipti.
– Gal tas dėmesys būtų mažesnis, jeigu būtų atsakyta į pateikiamus konkrečius klausimus? Vienas iš jų yra grįžimas atgal prie to momento, kai prezidentas turėjo aplinkybių neskirti jūsų krašto apsaugos ministru. Gal galite įvardyti šiandien, kokios buvo tos aplinkybės, kad panaikintumėte įtarimų šešėlį?
– Aš nebuvau teiktas kaip kandidatas. Pokalbį su prezidentu turėjau kaip kandidatas į susisiekimo ministrus. Šiandien puikiai bendradarbiauju, dirbu kartu ir su prezidentu, ir su visa prezidento komanda. Kokios tos aplinkybės, ką ten dėstė, to vertinti irgi negaliu, man nėra žinoma. Tačiau tuo metu puikiai atsimenu, kad tą pačią dieną prezidentas komentavo, jog esmė yra ta, kad asmuo, ministras, dirbtų susisiekimo ministro darbą. Toks buvo prezidento komentaras.
