Europos Parlamentas siekia priimti naują tvarką, kad Senojo žemyno šalys tarpusavyje dalintųsi informacija apie automobilių ridą ir kitą techninę būklę. Anot europarlamentarų, šitaip siekiama labiau apsaugoti naudotų automobilių pirkėjų interesus. Tačiau kai kurie LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad pokyčiai išspręstų tik dalį problemų, o paprasti žmonės nebūtinai bus apsaugoti nuo galimo sukčiavimo.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Europos Parlamentas siekia skaitmeninti transporto priemonių registracijos liudijimus ir dalintis duomenimis apie ridą bei techninę apžiūrą tarp ES šalių, siekiant sumažinti biurokratiją ir kovoti su sukčiavimu.
- „Regitra“ jau ruošiasi šiems pokyčiams, kurdama skaitmeninį registracijos liudijimą. Jis leis vairuotojams patogiau naudotis dokumentais ir dalintis informacija. Fizinė dokumento versija išliks prieinama.
- Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauja tvarka išspręs tik dalį problemų, nes prieiga prie visų duomenų bus ribota, o importas iš trečiųjų šalių nebus apimtas.
- Lietuvoje jau galioja tvarka, pagal kurią ridos klastojimas techninės apžiūros metu traktuojamas kaip didelis trūkumas.
Automobilio registracijos liudijimas taptų skaitmeninis
Europos Parlamentas siekia, kad Bendrijos šalys būtų įpareigotos tarpusavyje dalintis duomenimis apie transporto priemonių ridą, taip pat kita techninės apžiūros informacija. Tokiam sprendimui jau pritarė Transporto komitetas.
Remiantis Europos Parlamento pranešimu, norima įvesti skaitmeninį transporto priemonių registracijos liudijimą ir privalomą informacijos apie ridos duomenis bei techninės patikros rezultatus dalijimąsi, siekiant sumažinti biurokratiją ir kovoti su sukčiavimu.
Tiesa, nors skaitmeninis transporto priemonės registracijos liudijimas taptų pagrindiniu šio dokumento formatu, europarlamentarai nori, kad liktų ir fizinis registracijos liudijimo dokumentas.
„Šios naujos taisyklės yra labai geras pavyzdys, kaip galime pasinaudoti duomenų dalijimosi ir skaitmeninimo teikiama nauda, kad pasiektume paprastų, bet veiksmingų rezultatų. Visiškai remdamas skaitmeninį perėjimą prie transporto priemonių registracijos dokumentų, taip pat noriu užtikrinti tvirtas apsaugos priemones, skirtas apsaugoti ir paremti piliečius, turinčius ribotą prieigą prie skaitmeninių priemonių. Todėl paprašius visada turėtų būti prieinama fizinė registracijos dokumento versija“, – teigė Švedijos europarlamentaras Johanas Danielssonas.
Šiuo atveju elektroniniu būdu būtų registruojama informacija apie transporto priemonės markę, svorį ir savininką, reguliarių patikrų rezultatai ir transporto priemonės registracijos panaikinimo priežastys, taip pat transporto priemonės rida.
Registrai, kuriuose saugoma minėta informacija, būtų atviri Europos Sąjungos šalims.
„Regitra“: pokyčiams jau ruošiamasi
„Regitros“ atstovė Karolina Judeikė LRT.lt patvirtino, kad Europos Sąjunga jau pradėjo kurti skaitmeninį registracijos liudijimą. Pavadinimu „Aptitude“ pavadinto projekto tikslas, pasak pašnekovės, yra stiprinti institucijų administracinius gebėjimus, suderinti tarpvalstybines praktikas ir pagerinti duomenų kokybę bei prieinamumą, siekiant efektyvesnio ir labiau skaitmenizuoto viešojo administravimo Europos Sąjungos lygiu.
„Projekto veiklos ir planuojami rezultatai numatyti iki 2027 m. rugsėjo. Mūsų tikslas, kad kliento patirtis būtų teigiama, todėl ruošiamės jau dabar. Gavęs skaitmeninį automobilio registracijos liudijimą savo Europos skaitmeninės tapatybės piniginėje vairuotojas juo galės rezervuoti parkavimo vietą, pateikti reikalingą dokumentą policijos pareigūnams, suteikti prieigą kitam asmeniui ir kita“, – pavyzdžių pateikė K. Judeikė.
Kaip nurodė „Regitra“, įgyvendinant minėtą projektą, numatyta analizuoti esamus registravimo ir duomenų valdymo procesus, rengti bendrus metodinius ir techninius sprendimus, vykdyti bandomąsias veiklas bei organizuoti ekspertinius mainus tarp dalyvaujančių šalių.
„Viena iš pagrindinių projekto krypčių – parengti teisinius, organizacinius ir techninius pagrindus mobiliajam transporto priemonės registracijos liudijimui, užtikrinant jo tarpusavio suderinamumą, saugumą ir pritaikymą naudoti Europos Sąjungos valstybėse, kitaip tariant, siekiama patikrinti, kaip mobilusis registracijos liudijimas veiktų praktiškai: nuo išdavimo, saugojimo skaitmeninėje tapatybės piniginėje iki patikrinimo kelyje ar parduodant automobilį“, – paaiškino K. Judeikė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų vasario 17 d. Lietuvoje jau pradėti išduoti atnaujinto pavyzdžio registracijos liudijimai, kuriuose duomenys yra pateikiami abėcėlės tvarka, o techninės pastabos yra pakeičiamos į kodus.
„Nors senosios dokumento formos kol kas lieka galioti, jau dabar žinoma, kad artėjama prie visiško skaitmeninio formato, kuris taps standartu. Popierinė versija, kaip numatoma, taip pat turi būti visuomet prieinama, tačiau ji taps alternatyva, kad tai būtų patogu ir negalint pasinaudoti skaitmenine versija“, – sakė „Regitros“ atstovė.
Pasigenda aiškumo
Transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančių įmonių asociacija „Transeksta“ praeityje ne kartą buvo pabrėžusi, kad, norint pažaboti ridos klastotojus ir labiau apsaugoti naudotų automobilių pirkėjus nuo paslėptų defektų ar kitų sukčiavimo atvejų, būtina sukurti mechanizmą, kai valstybės atvertų savo registrus ir tarpusavyje dalintųsi duomenimis.
Taigi, atrodo, ledai šioje srityje pajudėjo. „Transekstos“ atstovas Renaldas Gabartas pabrėžė, kad asociacija įdėmiai seka situaciją. Visgi, anot pašnekovo, bent kol kas pasigendama informacijos, kaip visa tai galėtų būti įgyvendinta. Be to, anot R. Gabarto, viliamasi, kad Lietuvoje bus įtvirtinta tvarka, kai transporto priemonių rida bus fiksuojama ne tik atliekant techninę apžiūrą, bet ir darant remontą ar kitus priežiūros darbus.
„Kiek įmanydami visiems valdiškų institucijų žmonėms bandome įrodyti, kad tik daugiapakopis ridos fiksavimo ir tikrinimo mechanizmas gali turėti realų poveikį stabdant odometrų informaciją klastojančius sukčius. Kiek žinome, šiuo metu dėliojami taškai, kas ir kaip Lietuvoje tikrins į mūsų šalį atgabenamų naudotų automobilių ridą, lygindami deklaruojamus dalykus su užsienio transporto registrais, bet konkrečių atsakymų kol kas nėra“, – portalui dėstė „Transekstos“ atstovas.
Savo ruožtu susisiekimo ministras Juras Taminskas, paprašytas pakomentuoti bręstančius pokyčius, LRT.lt skirtame komentare tenurodė, kad tai labiau apsaugos vairuotojų interesus. Tačiau kaip Lietuva tam ruošiasi ir kokie būtų reikalingi sprendimai, ministras plačiau nekomentavo.
„Palaikome šį sprendimą, nes jis ir sumažintų administracinę naštą vairuotojams, ir leistų lengviau keistis informacija tarp valstybių. Kuo anksčiau gyventojams suteikiama patikima informacija apie automobilio ridą, tuo paprasčiau išvengti sukčiavimo atvejų ir apsispręsti dėl transporto priemonės įsigijimo. Žmonės turi turėti teisę į teisingą informaciją ir apsaugą nuo sukčiavimo“, – teigė ministras.
Savo ruožtu „Regitros“ atstovė K. Judeikė teigė, kad duomenų apie transporto priemones viešinimas vienareikšmiškai duos tik dar daugiau naudos klientui renkantis automobilį ir bus naudingas siekiant sumažinti dokumentų klastojimo atvejų, skaidrinti automobilių pardavimus ir kt.
„Tai taps kasdienybės dalimi ir turės neabejotinos naudos, tačiau svarbu paminėti, kad kol kas sprendimą detalizuojančių teisės aktų nėra“, – pridūrė ji.
Išspręstų tik dalį problemų
Automobilių patikros platformos „carVertical“ strateginės komunikacijos vadovė Miglė Savickaitė LRT.lt kalbėjo, kad Europos Parlamento planuojami pokyčiai gali prisidėti prie naudotų transporto priemonių rinkos skaidrinimo. Vis dėlto, pasak pašnekovės, tai išspręstų tik dalį problemų, bet paliktų kritinių spragų.
„Pagal siūlomą tvarką, prieigą prie istorinių registracijos ir techninių apžiūrų duomenų turės tik privačios, valstybinės institucijos ir dabartiniai automobilių savininkai. Naudotų automobilių pirkėjai šių duomenų tiesiogiai gauti negalės. Jie turėtų informacijos prašyti automobilio savininkų, tačiau tokia praktika neapsaugo viešojo intereso, nes savininkams būtų paliekama laisvė nesidalinti duomenimis, kurie iš esmės galėtų padėti nustatyti transporto priemonių nusidėvėjimą, turėtų įtakos vertei bei eismo saugumui“, – aiškino M. Savickaitė.
Anot ekspertės, iki šiol didelė problema buvo tai, kad šalys tarpusavyje nesidalijo automobilių duomenimis, tad naujoji tvarka, kuri apims duomenis iš oficialių valstybinių registrų, yra geras rinkos skaidrinimo pamatas.
„Vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad valstybinių institucijų duomenų neužtenka švariai istorijai pagrįsti. Kritiškai svarbūs duomenys apie žalą, apsilankymus servisuose, aptarnavimo darbus ar draudiminius įvykius dažniausiai yra sukaupti privačių verslų, servisų tinklų, draudimo bendrovių, aukcionų sistemose. Būtent šių papildomų šaltinių jungimas leidžia sukurti visapusišką automobilio istorijos vaizdą“, – LRT.lt dėstė M. Savickaitė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad naujoji tvarka neapims automobilių importo iš trečiųjų šalių – JAV, Kanados, Pietų Korėjos ir pan.
Beveik metus galiojanti tvarka
LRT.lt primena, kad nuo 2025 m. liepos 8 d. šalyje galioja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuoti techninės apžiūros pokyčiai, kurių epicentre – ridos klastojimas. Pakeitimai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją.
Pagal naują tvarką, jei techninės apžiūros metu kontrolieriai fiksuoja ridos korekcijų, tai traktuojama kaip didelis trūkumas. Atitinkamai tokiai transporto priemonei neišduodama teigiama išvada („žalias lapas“) ir ji iš esmės toliau negali dalyvauti eisme.
Pasak LTSA, šie pokyčiai labiausiai nukreipti į nesąžiningus transporto priemonių pardavėjus, kurie dirbtinai „atjaunina“ automobilius ir juos parduoda didesne kaina, nei jie iš tikrųjų yra verti. Šiuo atveju nukenčia pirkėjai, po sandorio neretai susiduriantys su paslėptais ir išryškėjusiais defektais.
Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves.
Planuojantiems įsigyti naudotą Lietuvoje registruotą automobilį patariama atidžiai panagrinėti techninės apžiūros rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą arba nemokamai patikrinti nusižiūrėtos transporto priemonės istoriją asociacijos „Transeksta“ interneto svetainės „e-paslaugų“ skiltyje Apžiūros galiojimas ir istorija.
Jei rida nelogiškai keitėsi pastaraisiais metais ir užfiksuota minėtame dokumente skiriasi nuo to, kas matoma automobilio prietaisų skydelyje, derėtų užduoti atitinkamų klausimų automobilio pardavėjui.
