Įsibėgėjus pavasariui, draudikai sulaukia vis daugiau klientų užklausų dėl galingesnių elektrinių paspirtukų, riedžių ir kitų panašių transporto priemonių draudimo. Jis nuo šių metų yra privalomas. Ir nors pačios įmonės draudimo kainų tikino komentuoti negalinčios, portalas išsiaiškino, kad įmokų dydžiai, priklausomai nuo transporto priemonės ir kitų faktorių, svyruoja maždaug nuo 30 iki 70 eurų už metus.
Įpareigojo apdrausti
LRT.lt primena, kad Seimas pernai pritarė Finansų ministerijos įregistruotiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta į privalomų drausti objektų sąrašą įtraukti daugiau judėjimui skirtų neregistruotinų transporto priemonių.
Priimtais pakeitimais numatyta, kad nuo 2024 metų pradžios privalo būti apdraustos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h.
Tai reiškia, kad turi būti draudžiami elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai, riedžiai, žoliapjovės, traktoriukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios nurodytus greičio ir svorio kriterijus.
Neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą.
Sulaukia vis daugiau užklausų
Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, draudikai LRT.lt atskleidė sulaukiantys vis daugiau klientų užklausų dėl poreikio apdrausti elektrinius paspirtukus, žoliapjoves, traktoriukus ar kitas panašias transporto priemones.
Štai, anot bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovės Julijos Judickienės, kol kas dažniau kreipiasi pavieniai fiziniai asmenys. „Šiuo metu per savaitę sudarome po keliolika tokių draudimo sutarčių, tačiau esame tikri, kad, šylant orams, augs ir susidomėjimas šia paslauga“, – nurodė ji.
J. Judickienė pridūrė, kad tai, kokia bus įmoka konkrečiam asmeniui, priklauso nuo tokių rizikos faktorių kaip draudėjo amžius, gyvenamoji vieta ir kitų. „Tiek paspirtukui, tiek žoliapjovei ši kaina būtų panaši“, – pridūrė pašnekovė bei patikino, kad konkrečių įmokų dydžių įvardyti negali.
Domisi kainomis, bet neskuba įsigyti
Draudimo bendrovės „If“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys portalui pasakojo, kad kol kas domėjimasis paspirtukų draudimu nėra didelis. Pašnekovo teigimu, per savaitę sulaukiama iki 5 užklausų apie paspirtukus arba vežimėlius senyvo amžiaus žmonėms.
„Pastebime, kad žmonės kol kas labiau domisi draudimo sąlygomis, kaina, tačiau įsigyti dar neskuba. Žinoma, esame jau keletą apdraudę, tačiau didesnio susidomėjimo galimai sulauksime šiek tiek atšilus orams“, – prognozavo D. Dilys.
Kalbėdamas apie galimas draudimo kainas jis pažymėjo, kad kainodara iš esmės priklauso nuo daugelio parametrų, kurie gali daryti įtaką skirtingų transporto priemonių draudimo kainai, pavyzdžiui, draudėjo amžiaus, regiono, naudojimo paskirties.
„Kadangi skirtingos transporto priemonės turi skirtingas paskirtis, draudimo kaina joms gali skirtis. Tai įvertinama atsižvelgiant į galimas rizikas. Galingas elektrinis paspirtukas, naudojamas susisiekimui didmiestyje, gali susidurti su daugiau rizikų nei regione naudojamas nedidelis vejos traktorius“, – paaiškino draudiko atstovas.
Jau apdraudė kelias dešimtis klientų
Draudimo bendrovės BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Borisas Kuzmas portalui taip pat sakė, kad klientai jau kreipiasi dėl šios draudimo rūšies, tačiau kol kas aktyvumas nedidelis.
„Esame apdraudę kelias dešimtis, tai suprantama, nes paspirtukų sezonas dar neprasidėjo. Kol kas kreipiasi fiziniai asmenys dėl elektrinių paspirtukų draudimo. Daugiausia klientai konsultuojasi dėl įstatyme apibrėžtų reikalavimų paspirtuko svoriui ir galingumui“, – nurodė pašnekovas.
Kaip ir kitų bendrovių atstovai, B. Kuzmas pabrėžė, kad, remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, jis negali plačiau komentuoti apie draudimo kainodarą, tačiau pridūrė, jog įmoka skaičiuojama kiekvienam klientui atskirai.
„Įmokos dydis už transporto priemonės draudimą priklauso ne nuo vieno parametro, skaičiuojama individualiai“, – sakė jis.
Kainos varijuoja nuo 30 iki 70 eurų
Kadangi draudikai tikino dėl šalyje galiojančių įstatymų negalintys komentuoti konkrečių įmokų, LRT.lt nusprendė kitu keliu pasidomėti, kokio dydžio sumos buvo pasiūlytos jų klientams.
Galingesnių elektrinių paspirtukų, riedžių ar panašių transporto priemonių savininkų socialiniuose tinkluose buvo pasiteirauta, kurie iš jų jau domėjosi draudimu bei kokių pasiūlymų iš draudimo bendrovių sulaukė.
Kaip ir minėjo draudimo bendrovės, apskaičiuojant įmokos dydį atsižvelgiama į draudėjo amžių, gyvenamąją vietą, kitus rizikos faktorius. Taip pat draudikai vertina ir konkrečią transporto priemonę, kurią norima apdrausti. Tai atspindi ir kainos.
Draudimo įmokų dydžiai, pasiūlyti skirtingiems klientams, per metus varijuoja maždaug nuo 30 iki 70 eurų. Kai kurie asmenys nurodė, kad, pavyzdžiui, už 6 ar 7 mėnesių trukmės draudimą bendrovė nurodė apie 15–20 eurų siekiančią įmoką.
Beje, kai kuriais atvejais net ir už tą patį elektrinį paspirtuką draudikai pasiūlė labai skirtingas draudimo įmokas. Pavyzdžiui, už elektrinį paspirtuką „KuKirin C1 Pro“ bendrovė BTA vienam klientui pateikė 30 eurų siekiančią metinę įmoką, ERGO – 35 eurus, „Gjensidige“ – 33 eurus. Savo ruožtu „Lietuvos draudimas“ – 73 eurus.
Kitam klientui, turinčiam elektrinį paspirtuką „Blade GT+“, BTA pasiūlyta metinė įmoka siekė 30 eurų, ERGO – 35 eurus, „Lietuvos draudimo“ – 56,25 euro, „Gjensidige“ – 60 eurų.
Kitas asmuo nurodė, kad yra įsigijęs ir elektrinį paspirtuką, ir vienratį. Anot jo, nepaisant to, į kokią draudimo bendrovę kreipėsi, jos kone sutartinai nurodė identiškas įmokas, kurios atitinkamai siekė 28 ir 54 eurus.
