Susisiekimo ministerija iki 2026 metų ketina išdalyti 50 milijonų eurų subsidijų įsigyti elektromobiliams. Daugiausia teks gyventojams, tačiau elektromobiliai turi būti ne senesni nei ketverių metų, o tie, kurie norės gauti didžiausią subsidiją, turės pirkti naują automobilį. Ekspertai sako, didelio proveržio automobilių parke neįvyks, bet svarbiausia, kad nors tokia parama yra.
Kuro kainų šuoliai – dar viena proga elektromobiliams
Jeigu kas nors dar prieš metus būtų pasakęs, kad už litrą benzino reikės mokėti per du eurus, nedaug kas būtų patikėjęs. Bet šiandien tai – realybė. Klausimas, kiek toji realybė vairuotojams dar gali subjurti?
Bet, regis, ji subjurs tik tiems, kas vairuoja mašinas su vidaus degimo varikliais. Europai jau beišsikapanojant iš pandemijos, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, o čia pat ir kainos šovė aukštyn. Sistemas elektromobiliams kuriančios „Elinta motors“ vadovas sako, jei dar buvo abejonių dėl tolesnės Europos automobilių parko elektrifikacijos, tai dabar jos sklaidyte sklaidosi.
„Elektromobilis yra būtent nepriklausomybė nuo rusiškos ar arabiškos naftos. Gali pasigaminti visą elektrą savo elektromobiliui su saulės elektrinėmis. Ypatingai vasarą. Žiemą taip, ją reikia iš kažkur pirkti. Kol kas kaupiklių neturime, kad per žiemą prikaupti, bet naftos savame kieme tu neišsikasi, benzino nepasigaminsi“, – pasakoja „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis.
Tačiau pereiti prie elektromobilių vis dar brangu, bet žvelgiant į ateitį – visai sumanu. Valstybė artimiausiems ketveriems metams ant stalo deda ir 50 mln. eurų iš Modernizavimo fondo elektromobiliams įsigyti. Iš jų 35 mln. eurų – gyventojams. Sąlyga – elektromobilis nesenesnis nei ketverių metų.
„Siekis yra bent šiek tiek kompensuoti šitas išlaidas ir užtikrinti, kad šita parama nebūtų nutrūkstama, kaip buvo iki šiol, o ji būtų tęstinė ir garantuotų žmonėms, kad artimiausius ketverius metus galima tikėtis tokios pačios paramos elektromobiliams įsigyti“, – LRT TELEVIZIJAI teigia Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
Verslui mažiau, bet iššūkių daugiau
Verslui lieka 15 milijonų, tad, susisiekimo ministerijos skaičiavimais, bus paskatinta įsigyti apie 10,5 tūkst. elektromobilių ir beveik 4 tūkstančiai verslui.
„Ką reiškia tie 50 mln. eurų? Kad įsivaizduoti, tai 4 metams galima nupirkti tarp 10–13 tūkst. elektromobilių. Tai yra tiek, kiek per gegužę nupirko Norvegija. Šių metų gegužę. Vieną mėnesį. Tai tas skaičius tikrai nėra, kad jis kažką labai pakeistų labai staigiai, bet reikia ta linkme judėti“, – sako L. Jokužis.
Tačiau yra subsidijos žirklės – 5 tūkstančiai eurų naujam t. y. iki 6 mėn. gatvėse riedėjusiam automobiliui, arba perpus mažiau – 2,5 tūkst. eurų – senstelėjusiam elektromobiliui, maksimaliai ketverių metų senumo.
„Europos investicinis bankas, kuris tą paraišką mūsų patvirtino, kelia aukštas sąlygas ir jų buvo reikalavimas pradžioje, kad būtų tik tai nauji automobilių įsigijimas, todėl tikrai darėme didžiules rinkos analizes ir įtikinėjome, kad vis tik Lietuvoje yra nemaža dalis automobilių įsigyjama, ne tik elektromobilių, naudotų“, – teigia A. Gasiūnienė.
Gatvėse vis daugiau ir automobilių dalijimosi paslaugas teikiančių verslų pirkinių. Pavyzdžiui, tiek „Spark“, tiek „CityBee“ naudojasi kompensaciniais mechanizmais ir toliau pildosi naujais elektromobiliais.
„Tačiau, turėčiau pažymėti vieną dalyką, kad ši iniciatyva turi ribojimą ir tas ribojimas yra susijęs su valstybės pagalba, o dabar, esant postpandeminiui laikotarpiui, žinome, kad daugelis verslų, nebūtinai tie, kurie susiję su transportu, yra išnaudoję įvairiausius limitus ir dėl to jie gali nebeturėti galimybės pasinaudoti ta parama“, – dėmesį atkreipia „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Prognozuota, 2026 m. elektromobilių ir įprastų automobilių kainos turėjo susilyginti, bet akivaizdu, karo poveikis situaciją koreguoja. Neatrodo ir, kad degalų kainos nukris bent iki pernykščių. Tad dilema ir toliau išlieka – ar investuoti į ateitį, ar toliau laukti.
