Elektromobilių parkui Lietuvoje per metus išaugus beveik 55 proc., pradeda ryškėti nauja problema: gyventojų susidomėjimas elektromobiliais didėja būtent dabar, tačiau valstybės paramos, skirtos privačioms elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, programa jau baigėsi. Tai kelia klausimą, ar infrastruktūros skatinimo priemonės buvo naudojamos tinkamu metu, rašoma „Evioni“ pranešime žiniasklaidai.
Paramos traukinys išvažiavo per anksti?
Siekdama paskatinti elektromobilių plėtrą, valstybė anksčiau siūlė finansavimo priemones privačioms įkrovimo stotelėms įrengti. Tačiau galimybė teikti paraiškas juridiniams asmenims baigėsi dar 2025 metų vasaros pabaigoje, o fiziniams asmenims – 2025 m. rugsėjo 30 dieną.
Didelė dalis potencialių elektromobilių pirkėjų šia parama nespėjo pasinaudoti, nes programa buvo pradėta per anksti – dar 2022 m. rugsėjį, kai elektromobiliai Lietuvoje buvo gana retas reiškinys.
„Tuo metu nebuvo aktyvios antrinės elektromobilių rinkos, todėl elektromobilius dažniausiai įpirkdavo tik didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Dabar, kai infrastruktūros poreikis pradėjo sparčiai augti, paramos nebėra, ir tai atbaido dalį vairuotojų“, – apie susidariusią situaciją pasakoja Ignas Petrikonis, elektromobilių įkrovimo sprendimų įmonės „Evioni“ vadovas.
Atgimusi rinka ir degalų kainų augimas
Situacija iš esmės pasikeitė per pastaruosius metus. 2026 m. balandžio mėn. duomenys rodo, kad elektromobilių parkas per metus Lietuvoje išaugo beveik 55 proc., o 2026 m. pirmąjį ketvirtį elektromobiliai sudarė apie 20 proc. visų naujų lengvųjų automobilių įsigijimo sandorių.
Tiesa, prie elektromobilių skaičiaus augimo šalyje itin smarkiai prisidėjo antrinė elektromobilių rinka, kuri pastebimai subrendo.
2016 m. pabaigoje naudotų grynųjų elektromobilių didžiausiame skelbimų portale buvo vos 48, dabar jų – daugiau kaip 1 400. Benzinu ir elektra varomų hibridų buvo galima rasti apie 300, o dabar – daugiau kaip 3 450.
„Apie tris ketvirtadalius Lietuvoje registruojamų lengvųjų automobilių yra naudoti. Tai, kad naudotų elektromobilių rinka šalyje išaugo daugiau kaip dešimt kartų, yra pagrindinis augimo impulsas. Be abejo, daug ką būtent dabar pastūmėjo ir dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose išaugusios degalų kainos – elektromobilį eksploatuoti dabar yra net keturis kartus pigiau nei įprastą automobilį“, – pasakoja I. Petrikonis.
Parama reikalinga būtent dabar
Vis dėlto elektromobiliai Lietuvoje dar nėra masinis reiškinys: 2026 m. balandžio pradžioje jie sudarė 2,61 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko, o grynieji elektromobiliai – 1,35 proc.
Nors elektromobilių prieinamumas pagerėjo, rinka šiuo metu išgyvena pereinamąjį technologinį laikotarpį, kuris tebereikalauja reikšmingų investicijų. Infrastruktūros trūkumas ir su ja susiję mitai tampa pagrindiniu stabdžiu elektromobilių plėtrai.
Įmonės, svarstančios atnaujinti savo automobilių parkus, neretai klaidingai įsivaizduoja, kad nuosavos krovimo infrastruktūros įrengimas aikštelėse papildomai kainuos dešimtis tūkstančių eurų.
Be to, gyventojai vis dar nerimauja dėl to, kur kraus automobilį naktį, ypač jei gyvenama senesnės statybos daugiabučių rajonuose ar priemiesčiuose be iš anksto paruoštų sprendimų.
Viešajai elektromobilių infrastruktūrai Lietuvoje numatyta apie 90 mln. eurų investicijų, tačiau pasibaigus privačių prieigų paramai, dalis namų ūkių ir įmonių liko be panašaus instrumento kasdienio įkrovimo sprendimams.
„Šiandien daugelis pirkėjų vertina visą elektromobilių naudojimo ekosistemą: kur automobilis bus kraunamas, kiek kainuos įsirengti prieigą, ar sprendimas bus patogus kasdien. Todėl infrastruktūros prieinamumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar gyventojas arba įmonė ryšis pereiti prie elektromobilio“, – aiškina I. Petrikonis.
Dabar, kai degalų kainos skatina atsisakyti iškastinio kuro, valstybei atsiveria proga paspartinti žaliąjį kursą. Todėl naujas paramos elektromobilių įkrovimo stotelėms etapas galėtų būti laiku pritaikyta priemonė, padedanti sudaryti palankesnes sąlygas platesniam perėjimui prie mažiau taršaus transporto Lietuvoje.
