Intriguojantis detektyvas – iki šių dienų keliaujantys transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno karstai.
1933 liepos 17-oji diena, 0.36 minutės. Transatlantiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, iš Niujorko į Lietuvą be nusileidimo skridę – 37 valandas – daugiau nei 6 tūkst. km, žuvo Soldino apylinkėse, Rytprūsiuose.
Liepos 20 – oji. Kauno aerodrome lakūnų laukė 60 – ties tūkst. žmonių minia. Žmonės karstus su didvyrių kūnais nuneša į Arkikatedrą Baziliką, vėliau į Miesto kapines. Vėliau, pasak istorikų susizgribta, kad palaikai nebuvo ištirti.
Liepos 23-oji. Dariaus ir Girėno karstai nuvežti į Teismo ir socialines medicinos institutą.
„Mažiausiai penki žmonės, dar jų žmonos, – septyni žmonės žinojo ir niekas neišdavė. Tai čia yra neįtikėtinas dalykas“, – stebisi doc. dr. farmacijos istorikas Tauras Mekas.
„Jie pirmiausiai Soldine pašarvoti...rūpinosi vietinė nacistų organizacija, jų viršininkas pareikalavo, kad vietos gyventojai grąžintų daiktus iš katastrofos vietos išnešiotus....“ – istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.
„Tėtis atsigula į karstą, padeda galvą ant pagalvėlės, kur buvo lakūno galva...nu ir taip po vieną karstą jie suvežiojo“, – pasakoja istorikas Gintaras Dručkus.
„Nebuvo kas apmokėtų sąskaitas, nieks nenorėjo už dyką šildyti ir visiems tapo aišku, kad tie balzamuoti kūnai drėgnoje patalpoje ilgai neišbus“, – aviacijos muziejaus darbuotojas Gintautas Pangonis.
Įvykių dalyviai, unikalūs archyvai ir negirdėti liudijimai.
Kitos nuorodos: