Maršrute pasivaikščiosime po Lietuvos universiteto rūmus. Pasipiktinimas studentais medikais, skrodžiančiais lavonus mokyklų patalpose ir pirmoji anatomijos katedra Kaune – caro laikų prieglaudos namuose. Įkūrėjas – prof. Jurgis Žilinskas, atsiminimuose rašęs: „Gavęs apleistą namą, pats viską išvaliau, su studentais nudažėme grindis ir sienas, sukalėme stalus lavonams padėti“ (1921 m.).

Po 10 metų, jo vietoje – pagal architekto V. Dubeneckio projektą buvo pastatyti Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos rūmai. Naujieji rūmai buvo lyginami su geriausiais to meto statiniais Europoje, Briuselyje. Skirtumas tik tas, kad „Briuselio nauji rūmai yra atsieję apie 12 milijonų litų, o kauniškiai – tik apie du milijonus...“ („Lietuvos aidas“, 1933 m.).

Prof. Jurgis Žilinskas dar senajame Anatomiko pastate pradėjo kurti anatomijos muziejų. Kas jame pasikeitė po 100 metų? 1936 m. priimtas kremavimo įstatymas ir pirmasis Lietuvoje krematoriumas. „Čia durelės, čia – deginimo anga, o čia – ertmė pelenams,“ – aiškina architektūros istorikė J. Kančienė. Architektas Dubeneckis suprojektavo ne tik pastatą, bet ir baldus. Medicinos fakulteto auditorijose iki šiol išlikę XX a. pirmos pusės autentiškų baldų.

Iš medicinos fakulteto keliaujame į dar vienus Lietuvos universiteto rūmus. Šiandien čia – KTU ekonomikos ir verslo fakultetas. Pastatas statytas kaip valstybinė spaustuvė. Statybų konkursą laimėjo vokiečių architektas Fischeris iš Brandenburgo. Pasak J. Kančienės, „...sakė, kad tai svetimas, neturintis lietuviškos dvasios pastatas, o architektai piktinosi, kad vokiečiai projektuoja...“. Pastate išlikusios didžiulės erdvės, autentiška mokymo įranga. „Grindys čia dar likusios nuo spaustuvės laikų. Duobės – užteptos fama: toks grindų mišinys, panašus į linoleumą. Matosi sijos, perdangos – pramoninės konstrukcijos“, sako J. Kančienė.

Nors tuo metu jau buvo statomas universiteto miestelis – fizikos chemijos rūmai – Aleksote, tačiau statyba užsitęsė ir susivieniję studentai pradėjo spausti valdžią – valstybinė spaustuvė miesto centre nėra labai reikalinga ir būtų geriau tuos rūmus atiduoti universitetui. 1928 metais architektas Vytautas Landsbergis Žemkalnis rūmus pritaikė universitetui. Universitetui įsikėlus į šias patalpas, čia įsikūrė ne tik penki fakultetai (Humanitarinių mokslų, Teologijos Filosofijos, net ir Evangelikų teologijos), bet ir Tado Ivanausko ir Vaižganto muziejai. Viename iš universiteto bokštų – tuometiniame KPI – sovietmečiu buvo įrengta observatorija... Dėstytojo Nikolajaus Milenskio iniciatyva buvo pagamintas teleskopas, kuriuo studentai tyrinėjo saulės dėmes. Dar iki nepriklausomybės atgavimo teleskopas buvo perduotas Vilniaus universiteto observatorijai.

O dabar – apie pandemijų istoriją bei limpamąsias ligas. Keliaujame į farmacijos muziejų, kuriame šiandien galima pamatyti špitolę. Prie mūsų jungiasi epidemiologas profesorius Alvydas Laiškonis. Įdomu, kad Kuklusklano kostiumai panašūs į apdarus, nešiotus maro metu. Pirmas vakcinavimo institutas įsteigtas Vilniuje – 1808 m. Tai buvo pirmoji vakcinavimo įstaiga Europoje, kurią siaubė šiltinė ir raupai.

Limpamosios ligos tarpukariu ir sovietmečiu, išutinėjimai ir ligų protrūkių suvaldymai: raupai buvo suvaldyti 1936-aisiais. Įdomu, kad vakcina nuo raupų buvo gaminama ir Lietuvoje. „Vokiečių okupacijos laikais siautė vaikų difterija. Eidamas pas ligonį, gydytojas turėjo nešti žąsies plunksną ir peilį...Tokiu būdu išsaugodavo vaiką nuo mirties,“ – pasakoja prof. A. Laiškonis.