Dar apie seniausius mūrinius statinius. Iš Linkuvos dvaro su istorike R.Rickevičiene keliaujame į miesto centrą – Kauno miesto sodą, kuriame šimtmečiu vėliau, nei Linkuvos dvaras, buvo pastatyta mūrinė gynybinė miesto siena. Netoliese – dabartinėse Poškos ir Gruodžio gatvių kampe buvo pastatyti totorių vartai, ten buvo įsikūręs totorių priemiestis.

Jekaterinos II valdymo metu išėjo įsakymas, kuriuo Uždrausta laidoti žmonės bažnyčių šventoriuose tam, kad nekiltų epidemijos. Kaune tinkamiausia vieta kapinėms buvo už miesto sienos.

XIX a. viduryje, patvirtinus naują miesto planą-stačiatikių, katalikų, musulmonų kapai buvo numatyti perkelti į Dabartinį Ramybės parką.

„Laisvės alėjoje, kur dabar fontanas, einant link Kęstučio gatvės – buvo stačiatikių kapinės, jos taip pat iškeltos į Ramybės parką,“ – pasakoja istorikė.

XIX a. pradžioje miesto sienos gynybinio bokšte įkuriama mėsos krautuvė, o šalia bokšto atidaromas traktierius, į kurį, pasak istorikės, nebuvo leidžiamos moterys ir uniformuoti kareiviai.

Tarpukaryje miesto sodas tampa viena judriausių vietų. Čia rodomas kinas, vakarais grodavo gaisrininkų arba simfoninės muzikos orkestrai.

Sovietmečiu – po Kalantos susideginimo miesto sodo takeliai buvo sąmoningai keičiami – nugriautas netgi žymusis Tulpės fontanas.

Prie maršruto jungiasi amžininkė Joana Misiukevičienė. Jos tėvai dramos teatro aktoriai Valerija ir Stasys Ratkevičiai - Kauno lėlių teatro įkūrėjai. O jų butas buvo priešais miesto sodą, kur gyveno Joana su šeima.

R. Kalantos susideginimo vietoje, minint šio įvykio 30 metines, skulptorius R.Antinis sukūrė kompoziciją „Aukos laukas“. 19 metalinių riedulių simbolizuoja 19 Kalantos gyvenimo metų.