Susipažinsime ir su V. Putvinskio proanūkiu Stasiu Pūtviu. Keliaujame į dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namus. Iki šiol S. Pūtvis turi piešinį, su dailininko įvertinimu.

Šiame name apsigyveno V. Putvinskio sesuo, stomatologė Marija Putvinskaitė, ištekėjusi už dailininko A. Žmuidzinavičiaus. Viešnagėmis naujame sesers name V. Putvinskis džiaugėsi neilgai. Iš šių namų jis buvo palydėtas į paskutinę kelionę, į Kelmę.

V. Putvinskis augo sulenkėjusių bajorų šeimoje ir vaikystėje net nekalbėjo lietuviškai, susituokęs su žmona Emilija ir apsigyvenęs Pavėžupio dvare, Kelmės rajone, dar net negimus vaikams jie nusprendė, kad augins juos lietuviška dvasia. Šiame dvare lankydavosi lietuvybės atgimimo veikėjai – Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, A. Janulaitis ir kt. Putvinskių rūpesčiu buvo įkurtos pirmosios lietuviškos slaptosios mokyklos. „Jinai jam ir pasakė, po teisybei, mes visi turėtume kalbėt lietuviškai...“, – prisimena proanūkis Stasys Pūtvis.

Tremties skonį žinojo net trys Putvinskių giminės kartos. Už pasipriešinimą carui ir sukilimo organizavimą buvo ištremtas V. Putvinskio tėvas, pats V.Putvinskis. Jo našlė Emilija buvo suimta ir įkalinta Syktyvkaro kalėjime, Altajaus krašte, – mirė nuo bado ir išsekimo.

Putvinskio sūnaus Vytauto šeima su 4 mažamečiais vaikais buvo ištremta į Sibirą. V. Pūtvį po metų sušaudė. Du mažiausieji vaikai ir žmona – mirė. Likę našlaičiai rašė laiškus iš Sibiro: „Mokomės rusiškai. Gauname 300 gramų duonos. Per mėnesį gauname 400 gramų mėsos ir kruopų. Jei galite, atsiųskite pinigų.”

Laiškai pasiekė V. Putvinskio svainį A. Žmuidzinavičių.

Visame maršrute bus rodomi autentiški, stebuklingai išlikę archyviniai video įrašai.