24 metų vietnamietis Ba Hoi Tran į Lietuvą atvyko prieš ketverius metus. Iš pradžių jis Utenoje dirbo siuvėju, vėliau išmoko daryti manikiūrą. Neseniai vaikinas persikraustė į Vilnių, kur baigia įrengti savo manikiūro saloną.
„Atvykau dėl aukštesnių atlyginimų. Draugas [Lietuvoje] dirbo siuvykloje, bet jau pabėgo į kitą šalį, nes čia maža alga ir dideli mokesčiai. Iš pradžių dirbau siuvimo įmonėje – tik pradėjus nelabai mokėjau [siūti], išmokau laikui bėgant. Vėliau dirbau du darbus: siuvykloje – nuo 6 iki 15 val., o antroje dienos pusėje tvarkiau nagus“, – pasakoja iš Vietnamo atvykęs vyras.
Nepaisant didelio krūvio, sako nepavargdavęs, nes yra jaunas.
Šiuo metu dirba tik manikiūrininku ir Vilniuje baigia įkurti savo saloną. Šio amato teigia išmokęs prieš dvejus metus Lenkijoje, pas vietnamietį meistrą. „Per vasaros atostogas siuvykloje nuvažiavau į Lenkiją ir per mėnesį išmokau. Nuo tada tobulinuosi praktiškai“, – aiškina.
Paklaustas, kodėl persikėlė iš Utenos į Vilnių, sako, kad sprendimas buvo priimtas dėl didesnių galimybių – vyras siekia padidinti klienčių ratą, nes Utenoje nebeužteko uždarbio.
Ba Hoi Tran sako, kad dauguma klienčių labai stebisi, jog vyras – negana to, lietuviškai puikiai kalbantis užsienietis – teikia manikiūro paslaugą. Vis dėlto jis pats mėgaujasi šiuo išskirtinumu, be to, priduria, kad Vietname vyrams įprasta rinktis šią profesiją.
„Visos klientės labai draugiškos ir priima šiltai. Lietuvoje jaučiuosi gerai, nors lietuviu dar nesijaučiu“, – pasakoja pašnekovas. Tačiau neslepia, kad kartais jaučia liūdesį dėl Utenoje likusių klienčių ir kolegių, su kuriomis susibičiuliavo.
Vaikinas teigia labai mėgstantis Lietuvą ir nenorintis niekur kitur važiuoti. Patinka klimato sezoniškumas, ypač lietuviška vasara, kuri nėra tokia karšta kaip Vietname, iki šiol jį stebina ir sniegas. Taip pat giria žmones bei maistą – labai mėgsta cepelinus ir šašlykus.
„Vilniuje bus geriau nei Utenoje“, – priduria gyvenimą mūsų šalyje kuriantis vietnamietis, per kelias savaites spėjęs itin pamėgti sostinę.

Lietuvių kalbą, kuri iš pradžių pasirodė labai sunki, vyras teigia pramokęs per pustrečių metų – pradėjo mokytis internetu, vėliau penkis mėnesius naudojosi mokytojos pagalba, praktikuojasi bendraudamas su klientėmis.
Pašnekovas teigia turintis vietnamietį draugą, Utenoje kartojantį jo paties kelią, – šis taip pat dirba ir siuvykloje, ir manikiūrininku.
„[Tačiau] kai kurioms klientėms nepatinka mano draugas, nes nelabai kalba lietuviškai ir yra su mažesne patirtimi. Bet aš pats negaliu ir Vilniuje, ir Utenoje dirbti“, – sako vaikinas.
Ba Hoi Tran teigia Vilniuje susiradęs keletą draugų iš vietinės vietnamiečių bendruomenės, kurią, anot jo, sudaro maždaug šimtas žmonių.
„Susitikome visi neseniai, kai Vietname buvo švenčiami Naujieji metai. Kartu valgėme ir ėjome į klubą. Pas mus taip įprasta: kartu pavalgyti, o tada eiti linksmintis“, – pasakoja jis.
Turėdamas laisvo laiko, skambina tėvams, internete ieško dizaino idėjų, savaitgaliais mėgsta eiti į vakarėlius.

Patirtis Lietuvoje vyrą užgrūdino: jis teigia anksčiau labai bijodavęs darbo, naujos kalbos, jautęs šeimos ir draugų ilgesį. Per pastaruosius ketverius metus psichologiškai sustiprėjo ir dabar niekas jo nebegąsdina.
Jis teigia, kad užsieniečiams Lietuvoje sudėtinga pradėti savo verslą, užtrunka susitvarkyti dokumentus. „Norint atidaryti saloną, reikia penkerius metus išgyventi ir išsilaikyti kalbos egzaminą, kad gautum nuolatinį leidimą gyventi šalyje. Tai dar laukiu to leidimo, bet saloną vis tiek leido atidaryti“, – sako vietnamietis.
Pasak pašnekovo, kainos salone, kurį įrengti pradėjo dar lapkritį, ne per aukštos: manikiūras kainuoja 37 eurus, nagų priauginimas ir ant masažinės kėdės daromas pedikiūras – po 40 eurų. Ateityje jis svarsto į salono veiklą įtraukti ir su blakstienomis susijusias paslaugas.
Ba Hoi Tran kol kas dirba vienas, bet ieško komandos papildymo.

Pokalbio pabaigoje savo verslą kuriantis jaunuolis nurodė dar vieną Lietuvos pranašumą, palyginti su gimtąja šalimi. Anot jo, tai mūsų vairavimo kultūra. „Griežtos taisyklės, todėl čia lengviau vairuoti nei Vietname. Visi vairuoja taisyklingai. Vietname labai daug avarijų dėl chaotiško vairavimo. Bet mašinų ten mažiau, daugiausia motociklai“, – lygina Ba Hoi Tran.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.





