Į Lietuvos teritoriją galimai įskridę dronai, įspėjimai dėl oro pavojaus ir duomenų vagystė iš Registrų centro, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Įskridę dronai ir oro pavojus
Trečiadienio rytas Lietuvoje prasidėjo neramiai. Dėl galimai įskridusio drono, iš pradžių įspėjimus dėl tikėtino oro pavojaus gavo Rytų Lietuvos gyventojai. Zarasų, Utenos, Ignalinos ir apylinkių gyventojai telefonuose išvydo informaciją, kad turėtų nusimatyti saugią vietą, o pamatę skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą skambintų 112 ir prie jo nesiartintų.
Netrukus įspėjimai pasiekė ir Vilniaus apskrities gyventojus. Tik čia iš geltono jis netrukus buvo pakeistas į raudoną. Žmonėms nedelsiant nurodyta eiti į priedangas. Į slėptuves persikėlė ir prezidentas, ir kiti valstybės aukščiausi asmenys bei Seimo nariai. Buvo sustabdytas traukinių eismas, uždaryta oro erdvė virš Vilniaus. Oro pavojus atšauktas, kai dronas dingo iš radarų.
Vis dėlto situacija atskleidė nemažai spragų. Ekstremalioms situacijoms skirtas portalas LT72.lt strigo, slėptuvių žemėlapis neįsikėlė, o dalis slėptuvių, į kurias nuskubėjo gyventojai, buvo užrakintos. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai vieni gyventojai neįleido kitų į priedangą atskubėjusių žmonių.
Netinkamai reagavo ir dalis ugdymo įstaigų. Kol vieni tvarkingai vedė vaikus į saugias vietas, kiti mokinius subūrė aktų salėse arba liko klasėse.
Bene daugiausia kritikos teko neseniai renovuotam Vilniaus oro uostu, kur, paaiškėjo, nėra jokios slėptuvės. Nors oro erdvė buvo uždaryta, terminalas iš esmės veikė kaip įprastai. Be kita ko, viešojoje erdvėje iškelta problema, kad pranešimai buvo siunčiami tik lietuvių kalba, todėl užsieniečiai nesuprato, kas vyksta.
Neramus buvo ir ketvirtadienis. Dėl vėl į šalį galimai įskrudusio drono oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Šįkart skambėjo ne tik pranešimai telefonuose, bet ir gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, žmonėms nurodyta eiti į priedangas.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau informavo, kad fiksuotas dar vienas objektas, taigi į Lietuvą galimai buvo įskridę du dronai. Jam dingus iš radarų, kariuomenė iki šiol vykdo paiešką.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis pažymėjo, jog saugumo situacija šalyje aštrėja. Žvalgybos vado teigimu, matoma tendencija, jog saugumo situacija gali eskaluotis dar labiau, o tam privalu būti pasiruošus. Anot R. Bridiko, karas vyksta šalia ir netgi pas mus, jei kalbame apie informacines operacijas, sabotažą ir pasikėsinimus į gyvybę.
Duomenų vagystė iš Registrų centro
Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė tirianti galimą neteisėtą prisijungimą prie informacinių sistemų ir kitus su tuo susijusius kibernetinius nusikaltimus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie valstybės institucijų fiksuotus galimai neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, susijusius su valstybės valdomais duomenų registrais.
Anot pranešimo, surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie „Registrų centro“ valdomų duomenų registrų vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas.
Įtariama, kad iš viso galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų.
Turimi duomenys taip pat leidžia manyti, kad pagrindinis šių nusikalstamų veikų taikinys buvo Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registrų duomenys, kurie nustatyta tvarka suinteresuotiems asmenims yra teikiami kaip mokama paslauga.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė, kad dėl šios situacijos Registrų centro vadovas privalo trauktis iš pareigų.
Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl neteisėto prisijungimo ir galimo Registrų centro duomenų pasisavinimo, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, jog prašys šaukti neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį.
LRT taryba nepatvirtino LRT metinės veiklos ataskaitos
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį vykusio posėdžio metu nepatvirtino transliuotojo metinės veiklos ataskaitos. Metinė veiklos ataskaita buvo atmesta nedalyvaujant LRT tarybos pirmininkui Mindaugui Jurkynui, vietoje jo posėdžiui vadovavo pirmininko pavaduotoja Rėda Brandišauskienė.
Seimo deleguotas LRT tarybos narys Juozas Pabrėža BNS patvirtino, kad metinė transliuotojo veiklos ataskaita buvo atmesta, įvardydamas tik savo nepritarimo motyvus. Jis nurodė metinės ataskaitos nepalaikęs dėl tylos pauzių, kuriomis LRT žurnalistai protestuoja prieš, jų teigimu, grėsmę žodžio laisvei keliančias transliuotojo įstatymo pataisas.
Pagal tarybos narių pastabas pataisytą ataskaitą planuojama svarstyti ir tvirtinti birželio mėnesio posėdyje.
Seimas pritarė LRT valdyseną keičiančioms pataisoms
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančios įstatymo pataisos juda į priekį, ketvirtadienį Seimas joms pritarė svarstymo stadijoje. Už projektą balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 30, susilaikė septyni politikai.
Kad projektas būtų priimtas, dar liko vienas balsavimas.
Su svarbiausiais politikų siūlymais dėl LRT įstatymo pakeitimo galite susipažinti ČIA.
LRT įstatymo pataisoms svarstyti ketvirtadienį Seimas buvo numatęs daugiau kaip šešias valandas, bet tiek laiko neprireikė.
Sulaikyti 27 kontrabandininkai
Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinio biuro pareigūnai vykdė plataus masto operaciją, per ją sulaikyti net 27 asmenys, prisidėję prie kontrabandos meteorologiniais balionais organizavimo.
Taip pat sulaikyta 13 policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų. Net 8 iš jų dirbo Šalčininkų policijos komisariate. Dar 2 buvo Vilniaus pareigūnai ir 3 pasieniečiai.
Istorija susijusi su dviem ikiteisminiais tyrimais ir dviem nusikalstamais susivienijimais, veikusiais Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Alytaus, Lazdijų rajonuose.
Anksčiau LRT.lt skelbė, kad ankstų antradienio rytą „Aro“ pareigūnų buvo pastebėta prie daugiabučių namų Šalčininkuose, vėliau – ir prie rajono savivaldybės.
Šią savaitę teisėsauga įvykdė ne vieną operaciją, jų metu rasta kontrabandai gabenti naudota įranga: termovizoriai, dronai, GPS siųstuvai, radijo ryšio priemonės, veido kaukės, cigarečių pakavimo priemonės.
Operacijų metu iš viso buvo atliktos 74 kratos. Kratose dalyvavo daugiau nei 100 policijos pareigūnų.
Teismo verdiktas dėl buvusio kariuomenės vado
Vilniaus apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo pripažino buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą.
Teisėja nurodė, kad išnagrinėjęs byla teismas iš liudytojų parodymų bei dokumentų nustatė, kad V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų implantavimo, protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis.
Teismas nustatė, kad abu kaltinamieji apie tai žinojo, tačiau siekdami, kad K. Rupšiui nereiktų mokėti už paslaugas savo asmeninėmis lėšomis, suklastojo dokumentus, juose nurodydami neteisingas aplinkybes, pateikė šiuos dokumentus valstybės tarnautojams, įstaigoms, taip pat nutylėjo esminę informaciją apie tikrąją dantų būklę.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.
Šis pirmosios instancijos nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Buvusiam Karo medicinos tarnybos odontologui Šarūnui Ratkui pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti. Jis taip pat nuteistas. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Š. Ratkus sakė, kad skųs paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Nei V. Rupšys, jei jo advokatas Arūnas Petrauskas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
