Britas Jamesas McLeanas gyvena Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos daugiau nei trejus metus. Jamesą į Lietuvą atvedė studijos, o čia apsigyvenęs vaikinas suprato, kad nėra turistas ir nori gebėti gerai susikalbėti lietuviškai. Pasak Jameso, sunkumų mokantis kalbos atsiranda, tačiau jis išlieka atviras iššūkiams ir noriai aiškinasi lietuvių kalbos subtilybes.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12” įraše:
Vilniaus universiteto Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros programos studentą Jamesą iš pradžių į Vilnių atvedė „Erasmus“ studijos. Daugiau nei trejus metus lietuvių kalbos besimokantis britas sako, kad gyvenant Lietuvoje poreikis tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius tapo itin svarbus.
„Iš pradžių nieko nežinojau apie Lietuvą. Šiek tiek jau mokiausi rusų ir lenkų kalbų, bet tada man buvo aišku – su lietuvių kalba viskas kitaip. Pirmą semestrą nieko nežinojau. Aišku, šiek tiek mokiausi. Gal po savaitės kavinėse jau galėjau užsisakyti kavos lietuviškai. O po pirmo semestro supratau, kad norėčiau daugiau kalbėti lietuviškai. Man tai labai svarbu, nes čia gyvenu, nesu turistas“, – sako Jamesas.
„Man lietuvių kalba labai graži“, – susižavėjimo lietuvių kalba neslepia lingvistas ir priduria, kad mokytis sparčiau padėjo ir kalbinė aplinka, nors ji, kaip teigia pašnekovas, labai įvairi.
„Aš manau, kad tai, jog esu lingvistas, man labai padėjo sparčiau mokytis kalbos. Taip pat tai, kad aš jau šiek tiek mokiausi lenkų kalbos. Bet buvo labai sunku. Yra tiek daug taisyklių, kurias pradžioje reikia išmokti. Man atrodo, kad anglų kalbą galima išmokti šiek tiek greičiau, nors taip pat yra daug taisyklių. O lietuvių kalbos mokymasis prasideda nuo nulio“, – aiškina britas.
Jamesas ne tik studijuoja, bet ir dainuoja chore. Vaikinas pripažįsta, kad dažnai susiduria su noru kalbėti ar atsakyti į kreipimąsi angliškai, tačiau pirmenybę teikia lietuvių kalbai.
„Labai sunku apsupti save tik lietuviais ir sukurti lietuvišką aplinką, bet aš manau, kad gal to ir nenorėčiau. Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi, kad mano aplinkoje yra tiek daug įvairių žmonių. Bet lietuviškai kalbu dažniau ir dažniau. Lietuviškai studijuoju dalykus universitete, lankau chorą, kur viskas vyksta lietuviškai. Kai esu gatvėje, lietuvių kalbai teikiu pirmenybę“, – sako studentas.
Sakoma, kad išmoksi užsienio kalbą tada, kai mintyse jos nebeverti į gimtąją kalbą. Pasak brito, taip yra ir jam mokantis lietuvių kalbos. Vaikinas pripažįsta, kad iš pradžių nustoti versti lietuviškas frazes ir sakinius iš anglų kalbos buvo itin sudėtinga, tačiau ilgainiui pavyko prasilaužti.
„Manau, kad tai priklauso nuo metodologijos. Lietuvių kalbą mokiausi kitaip – čia gyvendamas suradau kitą metodą. Pavyzdžiui, po lietuvių kalbos pamokos užeinu į kavinę ir kalbu. Lietuvių kalbos pamokose kalbama tik lietuviškai ir tai man labai padėjo. Kai mokiausi italų kalbos, pamokų metu viskas buvo angliškai. Dabar tikrai nebegalvoju angliškai, kai šneku lietuviškai. Aš tiesiog kalbu“, – pabrėžia Jamesas.
„Užsieniečiams, kurie dabar klausosi, galiu pasakyti, kad tas etapas, kai pradėsite kalbėti lietuviškai, tikrai įvyks“, – įsitikinęs jis.
Lingvisto teigimu, lietuvių pokalbiuose girdimos angliškos frazės – natūralus kalbos procesas. Vis dėlto, jis sako suprantantis, kodėl kai kuriems tai gali kelti nerimą.
„Visada yra tam tikra kalba, kuri turi daug prestižo. Dabar tokia kalba yra anglų, praeityje buvo prancūzų ir vokiečių. Tai priklauso ne tik nuo laiko ir epochos, bet ir šalies. Ir labai natūralu, kad žmonės tiesiog kalba ir negalvoja, iš kur tas žodis atsiranda. Kaip lingvistas sakau, kad mes tikrai nežinome taisyklių ir negalvojame apie gramatiką kalbėdami. Manau, kad tai labai natūralus procesas“, – teigia studentas.
Pašnekovas pripažįsta, kad skirtingose aplinkose skirtingai skambantys žodžiai ar frazės gali apsunkinti kalbos mokymąsi.
„Kai lietuvių kalbos mokytojas sako, kad yra taip, bet tada gatvėje aš girdžiu kalbant kitaip, tai labai apsunkina kalbos mokymąsi. Mums reikia kažkokio standarto. Visada būna normos ir kai mokome ne tik užsieniečius, bet ir lietuvius mokykloje, turime sutikti, kad yra tam tikras standartas. Man šiuo atveju kyla klausimas, kaip griežtai kontroliuojame šį standartą ir iš kur atsiranda tos normos?“ – sako Jamesas.
Studentas neslepia, kad artimoje aplinkoje lietuviškai kalba kur kas laisviau, o jo žodyne neretai atsiranda tokių žodžių kaip „faina“ ar „biški“.
„Vartoju tokius žodžius kaip „fainiai“ ar „biškį“ ir taip toliau. Aišku, taip nekalbu radijuje, bet, man atrodo, daug galūnių mes nukerpiame arba neteisingai kirčiuojame kalbėdami gatvėje. Ir aš tikrai taip darau. Bet man labai malonu taip kalbėti su draugais. Yra daugiau laisvės, nes su draugais aš tiesiog kalbu“, – pažymi vaikinas.
Lietuvoje gyvenantis britas teigia, kad jam įdomu aiškintis lietuvių kalbos subtilybes, net jei dėl to kyla sunkumų kalbant.
„Kai atsiranda sunkumų, mano reakcija yra nustebti arba apsidžiaugti, nes įdomu, kodėl čia yra taip, o čia kitaip. Su gramatika kartais yra sunkiau ir reikia gerai pagalvoti. Bet manau, kad moku išspręsti gramatines problemas, nors ir sunku“, – sako Jamesas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
