Neseniai į Lietuvą grįžęs duomenų mokslininkas Lukas Baliūnas gyvenime ne kartą įsitikino – didelės pastangos ir sunkus darbas atneša to vertą rezultatą. Būtent tuo vadovaujantis jam pavyko ne tik įstoti, bet ir su pagyrimu pabaigti vienu geriausių pasaulyje laikomą Kembridžo universitetą. „Visada žinojau, kad po studijų grįšiu į Lietuvą, todėl norėjau išnaudoti visas išskirtines galimybes“, – sako jis.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Tarp geriausių“ dalis. LRT.lt kalbinti prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai dalijasi savo sėkmės istorijomis, akademinių aukštumų kaina bei drąsiais ateities planais.
Siekė iššūkių
Lukas pasakoja, kad žinoti daugiau norėjo dar būdamas visai mažas – enciklopedijas jis pradžioje vartydavo, vėliau pradėjo ir skaityti. „Net ir dabar šis pomėgis išlikęs – kartais mėgstu paskaityti „Vikipedijos“ straipsnius“, – tikina jis.
Be to, pažymi, kad labiausiai mokytis skatino gana anksti atėjęs suvokimas, jog suprasti ir išmokti mokytojos pasakojamus dalykus jam lengva, nereikia dėti daug pastangų. Todėl Lukas pradėjo ieškoti vis didesnių mokslo iššūkių, kurie, kaip paaiškės vėliau, atves jį į geriausius pasaulio universitetus.
„Kadangi buvau pirmūnas pradinėse klasėse, tėvai nusprendė ieškoti geresnių mokyklų, tokia buvo Kauno jėzuitų gimnazija. Todėl visokiausi stojimo procesai prasidėjo labai ankstyvame amžiuje – į penktą klasę reikėjo įstoti, tada į devintą klasę reikėjo įstoti ir dar buvo stojimas į tarptautinio bakalaureato programą. Taip ir išsiugdė siekti vis daugiau“, – atskleidžia pašnekovas.
Kaip pasakoja vaikinas, būtent tarptautinio bakalaureato klasėje įsitikino ne kartą tėvų sakytais žodžiais – kuo daugiau darbo įdėsi, tuo geresnį rezultatą pasieksi.
„Tarptautinio bakalaureato programoje buvo šiek tiek kitoks mokymosi tipas, labiau universitetinis. Pradėjau daug daugiau laiko ir jėgų skirti mokymuisi, nes labai daug kas priklausė nuo manęs, nuo įdėto darbo. Tada pajaučiau tėvų įdiegtą mąstymą, kad jei įdėsiu daug darbo, tai ir gausiu rezultatų. Galiausiai pastebėjau, kad tie rezultatai dar ir labai neblogi“, – pasakoja Lukas.
Matematikos namų darbai – vienas malonumas
Skaičiuojant paskutinius metus mokykloje, ne vienam moksleiviui, o ypač tiems, kuriems sekasi viskas, kyla sunkumų renkantis tolesnį mokslų kelią. Tačiau Lukas pripažįsta gana anksti ir lengvai apsisprendęs, kad ateitį sies su tiksliaisiais mokslais.
„Kai būdavo daug namų darbų, aišku, visada norėdavosi pirmiausia pasidaryti lengviausius, ir man tai būdavo matematika. Atsimenu, įsidedu ausines, klausausi muzikos ir sprendžiu uždavinius – man tai būdavo net malonumas, priešingai nei literatūros rašinio rašymas.
Taip pat labai įdomu buvo fizika, ypač paskutiniais metais, kai pradėjome bandyti suprasti labai sudėtingus dalykus ir aprašyti matematinėmis formulėmis. Taip pat dar buvau pakankamai guvus ir su kompiuteriais, patiko programuoti“, – pasakoja vaikinas.
Visų šių mokslo sričių susikirtimo taškas, anot Luko, yra inžinerija, todėl tokias bakalauro studijas jis ir nusprendė pasirinkti. Žvalgėsi jis ne bet kur, o į geriausius pasaulio universitetus.
Vaikinas neslepia turėjęs minčių bandyti laimę stoti į universitetus JAV, tačiau galiausiai nusprendė pasirinkti Didžiąją Britaniją. Taip pasirinko, nes studijos šioje šalyje, kitaip nei JAV, yra specifiškesnės – ką pasirenki dar prieš įstodamas, tą ir studijuoji. „O man po 12 metų visko mokymosi jau labai norėjosi susikoncentruoti į tai, kas tikrai įdomu, ką patiktų daryti kasdien“, – sako Lukas.
Teko metus pailsėti nuo mokslų
Paklaustas, ar stojimas buvo sklandus, Lukas atsako, kad ir taip, ir ne – atsidūrė ten, kur svajojo, tačiau ne tada, kada tikėjosi.
Nors stojimas į universitetus Didžiojoje Britanijoje, jo teigimu, yra gana paprastas, šios šalies ir Lietuvos stojimo sistemų skirtumai sukuria aplinką subjektyvumui, kuris ir pakišo koją.
„Kadangi stojimai būna maždaug 12 klasės viduryje, o Lietuvoje egzaminų rezultatus gauname jau tik po dvyliktos klasės, tai reikėjo eiti pas mokytojus ir prašyti pasakyti, kiek jie mano, kad gausiu. Čia ir kilo nesklandumų iš subjektyvios nuomonės. Dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad mane tada nuvertino ir pirmais metais nepapuoliau į savo prioritetinius universitetus.
O tada vasarą atėjo egzaminų rezultatai, aš žinojau, kad juos gerai parašiau, nes jaučiausi gerai parašęs, įdėjau daug laiko ir pastangų. Taip ir buvo – realūs rezultatai buvo tikrai geresni, nei mokytojų spėti. Tada nusprendžiau, kad visgi noriu pabandyti geresnius universitetus, tikėjau, kad su tokiais rezultatais tikrai galėčiau įstoti, todėl pasirinkau padaryti metų pertrauką, per kurią dar geriau pasiruošiau stojimui“, – prisimena Lukas.
Viltys ir didžiulis darbas pasiteisino – sėkmingai įveikęs visus stojimo etapus, jis po metų išvyko ten, kur norėjo labiausiai – į Londono imperatoriškąjį koledžą (angl. Imperial College London).
Tokią akademinę atmosferą buvo matęs tik filmuose
Išvykęs į Didžiąją Britaniją Lukas ten liko ilgam – po bakalauro magistrą taip pat pasirinko studijuoti ten, Kembridžo universitete. Nors pasakoja, kad namų ilgesys tikrai nebuvo svetimas, dažnai ilgesiui tiesiog nelikdavo laiko – universitete jį pasitiko įvairiausia veikla bei rimti mokslai, pradžioje net kėlę šiek tiek iššūkių.
„Akademinių iššūkių kilo pirmais metais, ypač dėl to, nes metus po mokyklos turėjau pertrauką. Nors ir stengiausi mokytis, vis vien pirmus mėnesius jaučiau, kad trūksta proto aštrumo. Ir, aišku, reikėjo laiko priprasti prie angliškai vedamų paskaitų. Nors tarptautiniame bakalaureate mokiausi angliškai, mokytojos pamokas vesdavo praktiškai lietuviškai. O čia ateina dėstytojas su škotišku akcentu ir turi bandyti čia dabar jį suprasti. Tikrai iššūkis“, – pirmuosius studijų mėnesius prisimena Lukas.
Su iššūkiais susitvarkęs ir prie gyvenimo Didžiojoje Britanijoje pripratęs, po bakalauro studijų Londone vaikinas teigia į Kembridžą išvykęs ne tik dėl akademinio prestižo ar stulbinančio alumnų ir dėstytojų sąrašo, bet ir dėl šio universitetinio miestelio jaukumo. Pasak pašnekovo, tokią atmosferą prieš atvykdamas matė tik filmuose, todėl apsilankyti čia rekomenduoja ne tik studentams, bet ir turistams.
„Pats Kembridžo universitetas susideda iš 30 koledžų – nors studijuojama departamente, pavyzdžiui, Matematikos ar inžinerijos, gyvenama, valgoma ir bendraujama būtent koledže. Kiekvienas jų turi savitą architektūrą, tradicijas, pokylių sales, bibliotekas – yra tokių, kurie įsikūrę nuo 13 amžiaus.
Ir kai ten atvykęs pamatai žmones 15 amžiaus beveik pilyse ant žolės ar bibliotekose su bokšteliais skaitančius knygas, tai tikrai vaizdas įtraukia. Yra žmonių, kurie gyvena tuose pačiuose kambariuose, kuriuose gyveno, pavyzdžiui, Isaacas Newtonas. Su studentais kalbėdavome, kad tai labai pasakiška vieta. Gal todėl daug žmonių po bakalauro ar magistro studijų net nelabai svarsto, ką daryti, ima doktorantūros studijas, nes nenori palikti tos vietos“, – atskleidžia Lukas.
Konkurencijos nejautė
Į magiškąjį Kembridžą vaikinas išvyko studijuoti mašininio mokymosi ir mašininio intelekto magistro programoje. Programos pavadinimas skamba sudėtingai, tačiau, Luko teigimu, žmonės su tuo susiduria kasdien.
„Paprastai tariant, tai algoritmų, kurie leidžia išmokyti kompiuterius atlikti pageidaujamus veiksmus, rinkinys. Mašininis mokymasis yra vienas būdų kurti dirbtinį intelektą. Labai daug kas vartoja šias dvi sąvokas kaip sinonimus“, – aiškina jis.
Nors mokslas skamba sudėtingai, Lukas pasakoja Kembridže turėjęs puikius kursiokus, tad nejautė konkurencijos, o gavo būrį bendraminčių, suprantančių, kad pagalba vienas kitam atneš tik naudos.
„Mano kurse Kembridže tuo metu buvo didžiausia konkurencija stojant – įstojo gal tik 6 proc. stojančiųjų, todėl visi įstoję buvo tikrai geriausi savo bakalauro studijose, labai greitai besigaudantys studijų dalykuose žmonės, turintys daug originalių ir nestandartiškų minčių.
Bet konkurencijos nejaučiau, nebuvo taip, kad vieno žmogaus pasiekimas trukdytų kitam žmogui ką nors pasiekti. Visi supratome, kad jei kartu stengsimės ir mokysimės, tai mums nuo to bus tik geriau. Be to, ir aplinka tikrai skatino padėti vienas kitam, departamente net buvo paskirtas specialus kambariukas, kuriame galėjome visi kartu mokytis“, – tikina Lukas.
Džiaugiasi sugrįžęs
Nors gyvenimą ir studijas užsienyje pašnekovas vadina išskirtine patirtimi, tikina visada žinojęs, kad po studijų grįš į tėvynę.
Taip ir atsitiko – su pagyrimu pabaigęs magistro studijas, jis susikrovė lagaminus ir grįžo Lietuvą. Čia įsidarbino duomenų mokslininku kibernetinės saugos sprendimų startuolyje „Nord Security“.
Lukas pasakoja dar Kembridže supratęs, kad karjeros galimybės, susijusios su mašininio mokymosi sritimi, – arba duomenų mokslas, arba tolesnis akademiko kelias, rimti moksliniai tyrimai. Jis pasirinko pirmąjį, praktiškesnį variantą.
„Rašydamas magistrinį darbą pajaučiau, kad noriu gyvenime daugiau praktinės, o ne akademinės veiklos, nenoriu rašyti dvidešimties puslapių darbų grįsdamas, kodėl darau kažkokį veiksmą. Noriu tiesiog daryti“, – teigia jis.
Taip pat Lukas priduria, kad šiuo metu yra labai patenkintas savo darbu ir sprendimu grįžti, nes jaučia, jog čia gali produktyviai išnaudoti įgytas žinias. Pasak jo, Lietuva dar tikrai turi kur tobulėti dirbtinio intelekto srityje, tačiau kuo toliau, tuo daugiau jaunų lietuvių renkasi šios krypties mokslus. Jis džiaugiasi galintis bendradarbiauti ir dalytis žiniomis su kitais dirbtinį intelektą tiriančiais lietuviais.
„Na ir, neslėpsiu, labai norėtųsi ką nors savo sukurti, kokį nors produktą, susijusį su šia sritimi. Ką nors, kas bent šiek tiek padėtų žmonėms. Jaučiu, kad ši sritis turi didžiulį potencialą padėti žmonėms, pavyzdžiui, medicinos sferoje ar kitoje. Šiuo metu laukiu, kol šaus kokia idėja“, – šypsodamasis sako vaikinas.
