„Stambulo negali įvardyti kaip Europos miesto, bet taip pat nebūtų tikslu jį priskirti ir Rytams“, – portalui LRT.lt sako 13 metų šiame mieste gyvenanti lietuvė Greta Dalyaprak. Ji pati šį miestą apibūdina kaip chaotišką, triukšmingą, kartais net erzinantį, bet vis tiek magišką ir unikalų.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
„Yra populiari frazė, kurią mes vietiniai stambuliečiai naudojame: „They call it chaos, we call it home“ (liet. jie vadina tai chaosu, mes vadiname tai namais)“, – šypsosi pašnekovė. Šiame milžiniškame mieste susigaudyti ir jį pažinti G. Dalyaprak padeda ir čia atvykstantiems lietuviams.
Pažintį su Stambulu ji rekomenduoja pradėti nuo svarbiausių istorinių vietų ir senamiesčio Sultanhmet. Čia, anot lietuvės, susipina Romos ir Osmanų imperijų palikimas.
„Būtent čia rasite žymiausius objektus, kaip Sofijos soboras, Mėlynoji mečetė, vandens cisternos, Topkapio rūmai ar Didysis turgus (angl. „Grand Bazaar“). Senamiesčiui reikėtų paskirti bent vieną dieną, o jei norėsite lankyti visas šias vietas, paskirti laiko ir apsipirkti turguje ar užsukti dar ir į archeologijos muziejų, tai Sultanhmeto rajonui prireiktų net ir kelių dienų“, – komentuoja G. Dalyaprak.
Sofijos soboras. Kaip sako pašnekovė, tai tikriausiai žymiausias ir pats lankomiausias objektas Stambule, kuris unikalus tuo, jog buvo statytas kaip bažnyčia ir vėliau paverstas į mečetę. „Taigi mečetės viduje galima pamatyti abiejų religijų paveldą“, – pažymi lietuvė.
Mėlynoji mečetė. Viena didžiausių mečečių Stambule.
Cisterna bazilika. Kaip paaiškina G.Dalyaprak, tai yra didžiausia iš kelių šimtų senovinių cisternų, esančių po Stambulo miesto. Juose buvo kaupiamas geriamasis vanduo.
Topkapio rūmai. Tai pirmieji rūmai, pastatyti Osmanų imperijos laikais. „Šie rūmai buvo sultonų rezidencija bei Osmanų imperijos administracinis centras“, – sako pašnekovė.
Didysis turgus. Lietuvė pažymi, kad šis Stambule įsikūręs turgus yra vienas didžiausių ir seniausių dengtų turgų pasaulyje, kuriame yra 61 dengta gatvė ir daugiau nei 4000 parduotuvių.
Pasak lietuvės, Stambulas turi ir paslėptų, turistų akims dar menkai pažįstamų, perlų, tad norint juos pamatyti ji rekomenduoja kreiptis į vietinius arba tiesiog išjungti žemėlapių programėlę ir eiti ten, kur veda akys.
„Pasileiskite klaidžioti gatvelėmis, nusekite vietinių pėdomis užkąsti pietums, o ne aklai sekite „Trip advisor“ geriausius restoranus, kurių nemaža dalis net nėra verti tokio dėmesio. Pasivaikščiokite po nuostabias Beyoğlu rajono gatveles, nukeliaukite į Kuzguncuko rajoną ir išgerkite ten kavos ar praleiskite laiką prie Bosforo pakrantės“, – patarimais dalijasi G. Dalyaprak.
Vykti į Stambulą ji labiausiai rekomenduoja pavasarį arba rudenį. Vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, čia būna labai karšta, o žiemą, ypač sausį ir vasarį, – per šalta.
„Žinoma, pavasarį ir rudenį būna ir didžiausi turistų srautai, tad norint jų išvengti galima keliauti kovo ar lapkričio mėnesiais. Tiesa, orai Stambule ne visada būna nuspėjami, kartais net gruodį gali pasitaikyti geresni nei gegužę, kaip buvo šiais metais“, – sako pašnekovė.
G. Dalyaprak teigimu, optimaliausia būtų Stambului skirti visas 4 dienas. Pašnekovė pastebi, jog dažniausiai lietuviai atvyksta 2–3 dienoms, bet tuomet spėja aplankyti tik populiariausias vietas.
„Moterys dažnai bent pusdienį paskiria ir apsipirkinėjimui, tad to laiko miestui sumažėja. Tenka iš daugumos keliautojų išgirsti, kad jie dar nepamatė visko ir kada nors jie būtinai sugrįš į Stambulą vėl. Žinoma, jei turite tokias galimybes, Stambulas laukia jūsų ne vieną kartą, bet norintiems jį aplankyti kartą ar ištyrinėti pakankamai gerai siūlyčiau atvažiuoti 4–5 dienoms“, – pataria lietuvė.
Ji jokiu būdu nerekomenduoja po Stambulą keliauti išsinuomojus automobilį. Kaip sako G. Dalyaprak, jei turėjote tokią mintį, iškart jos atsisakykite. „Teks strigti nuolatiniuose kamščiuose, laisvą vietą pasistatyti automobilį taip pat nėra lengva rasti, o ir pats vairavimas Stambule gali pasirodyti tiesiog per chaotiškas. Kas norėtų gadintis sau nuotaiką eisme atostogų metu?“ – sako pašnekovė.
Jos teigimu, šiame didmiestyje verčiau rinktis viešąjį transportą – čia važinėja tiek metro, tiek tramvajai. Tiesa, pašnekovė pabrėžia, kad jie važinėja ne visur.
„Tokiu atveju tose atkarpose galima naudotis taksi, nes susigaudyti dėl autobusų gali būti keblu. Tik reikėtų turėti omeny, kad čia taksistai turistams taksometro neįjungia, o paklausę, kur norite važiuoti, iškart siūlys savo kainą. Tad prieš sėsdami į mašiną nusiderėkite“, – pataria G. Dalyaprak.
Pasak tautietės, kainos Stambule panašios kaip Lietuvoje. Tiesa, norintiems apsipirkti drabužių ar avalynės, Turkijoje gali tikėtis patrauklesnių kainų.
„Viešbučių ar restoranų kainos dabar daugmaž panašios. Tikrai galima rasti paprastų vietų, kuriose pavalgysite vos už 8–10 eurų žmogui, yra daug įvairaus gatvės maisto, kur porcija gali kainuoti tik 3–4 Eur, bet taip pat yra ir gerų restoranų, kuriuose degustacinį meniu galite užsisakyti už 60–80 Eur žmogui. Šiame mieste tikrai apstu įvairaus pasirinkimo ir kiekvienas gali rasti sau tinkamą vietą pagal turimą biudžetą“, – pažymi pašnekovė.
Lankantis Stambule lietuvė siūlo išbandyti ir kelias pramogas. Anot jos, lankantis šiame mieste tiesiog būtina skirti laiko plaukimui laivu Bosforo sąsiauriu per saulėlydį.
„Plaukti galima turistiniais laivais kartu su visais. Bilieto kaina vos 3 eurai, toks turas užtrunka pusantros valandos. Nuostabi pramoga ir dovana sau – tai plaukimas privačia jachta, skirta tik jums. Žinoma, keliaujantiems tik dviese ar su šeima šis variantas gali būti per brangus, bet keliaujant su didesne grupe kaina žmogui gali siekti apie 50–60 eurų. Grožėtis Bosforu su vyno taure saulei leidžiantis tikrai gali būti magiška patirtis“, – sako G. Dalyaprak.
Kaip dar vieną pramogą ji įvardija „Hamam“ – turkišką pirtį. „Čia jus nupraus, nušveis, išmasažuos ir pasijusite kaip naujai gimę“, – komentuoja lietuvė.
Kaip pabrėžia G. Dalyaprak, verta dėmesio ir turkų virtuvė, kuri, jos manymu, per mažai vertinama ir turėtų būti žymiai populiaresnė. Anot pašnekovės, turkų gastronominis pasaulis toks platus, kad vienos kelionės metu išragauti visų pagrindinių patiekalų nepakaks laiko.
„Žinoma, siūlau paragauti populiariausio patiekalo – kebabų. Tik nemaišykite su lietuviškais kebabais, kurie Turkijoje vadinami „döner“ ir kurie skonio prasme visai nepanašūs į kababus, kuriuos parduoda Lietuvoje. Tikras turkiškas kebabas patiekiamas lėkštėje ir jų galima rasti įvairiausių rūšių. Siūlau paragauti „Beyti“, „Iskender“ ar „Adana“ kebabus. Taip pat dolmos, sarmos, įvairių meze, saldumyną baklavą“, – rekomenduoja tautietė.
Visiems keliautojams ji turi patarimą dėl derėjimosi. Stambule, kaip ir visoje Turkijoje, anot G. Dalyaprak, reikės bent kartą ar kelis panaudoti derybinius įgūdžius. Kad ir, kaip jau minėta anksčiau, dėl taksi kainos.
„Jei kaina jums per aukšta, o vairuotojas jos nuleisti nesutinka, nesirūpinkite, tikrai rasite kitą žmogų, kuris sutiks nuvežti už pigiau. Taip pat lankantis būtent Didžiajame turguje pravartu žinoti, kad ten kainos užkeltos bent du ar tris kartus.
Už kašmyro skarelę jūsų gali paprašyti net ir 200 eurų, bet jei tikrai norite kažkurios prekės – neskubėkite. Pardavėjas jums pasiūlys kavos, arbatos ir prasidės derybos. Jūsų norimą skarelę galėsite nusipirkti ir tris kartus pigiau, jei, žinoma, turite gerus derybų įgūdžius ir paskirsite tam laiko“, – pataria lietuvė.
