„Krokuva nenukentėjo nei per Pirmąjį, nei per Antrąjį pasaulinį karą ir ta istorinė dvasia joje puikiai jaučiasi“, – pažymi Krokuvoje gyvenanti ir gide dirbanti Liana Dadu. Garsėjanti kaip karalių ir bažnyčių miestas, Krokuva turi nemažai sąsajų ir su Lietuva. Čia keliautojų akį traukia garsioji Vavelio katedra, kurioje buvo karūnuoti ir ilsisi bendri Lenkijos bei Lietuvos valdovai, yra ir Žalgirio mūšiui skirtas paminklas.
L. Dadu Lenkijoje gyvena nuo 1994-ųjų, o nuo 2001-ųjų namais vadina Krokuvą. Gide ji dirba 11 metų.
Krokuvoje gausu ir Lietuvos istorijos ženklų
Kaip pažymi Liana, Krokuvos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą nuo 1978-ųjų, jame – daugiau nei 40 bažnyčių su vienuolynais, kurie išsilaikę nuo Viduramžių, kai kurios bažnyčios netgi nuo 13 amžiaus.
„Iš viso Krokuvoje yra daugiau nei 130 šventovių. Pats senamiestis unikalus ir tuo, kad turi išlikusį gynybinių sienų ruožą, nors iš 47 kadaise buvusių bokštų dabar telikę keturi. Taip pat turime didžiulę keturis hektarus užimančią Centrinę aikštę (lenk. Rynek)“, – komentuoja gidė.
Pašnekovė akcentuoja ir Vavelio rūmus, Vavelio katedrą ir kalvą. Kaip pasakoja Liana, būtent Vavelio katedroje buvo karūnuoti ir ilsisi bendri Lenkijos ir Lietuvos valdovai.
„Tai vieta, kurią būtinai turi aplankyti kiekvienas lietuvis, kad suprastų Lietuvos istoriją“, – įsitikinusi gidė.
Liana atkreipia dėmesį, kad Krokuvoje yra ir daugiau su Lietuva susijusių lankytinų objektų. Ji mini ir Krokuvos akademiją (Dabartinį Jogailaičių universitetą), kur studijavo daug lietuvių.
„Pavyzdžiui, Abraomas Kulvietis – lietuvių raštijos pradininkas, visiems puikiai žinoma Sofija Kymantaitė, lietuvių kalbą čia dėstė Juozapas Albinas Herbačiauskas. Prie universiteto buvo sukurtas ir išleistas lietuvių literatūros almanachas „Gabija“.
Krokuvoje visur labai daug vyčių, tad tikrai pasijausti galima kaip namie. Ir, aišku, yra Žalgirio mūšio paminklas bei Krėvos unijos paminklas, kuriame pavaizduotos Jogailos su Jadvyga sutuoktuvės“, – įvardija gidė.
Nuo aukščiausio Krokuvos bokšto iki druskų kasyklos
Tarp vertų dėmesio lankytinų vietų Liana išskiria ir Čartoryskių muziejų. Čia lankytojų laukia Europos meno kolekcija bei garsioji Leonardo Da Vinčio „Dama su šermuonėliu“.
„Čia jau artimiausia šalis iš Lietuvos, kur galima pamatyti tokio garsumo menininko paveikslą. Muziejuje taip pat yra daiktų, susijusių su Lietuvos istorija, o patys Čartoryskiai buvo iš LDK kilę didikai“, – pasakoja pašnekovė.
Gidė rekomenduoja užsukti ir į Kazimiero žydų kvartalą. Ten laukia siauros senos gatvės, 16–17 amžiaus grindinys, yra išlikusi ir iki šiol veikianti sinagoga. „Ten galima pajusti unikalią atmosferą, kai kur restoranuose ant kampo tebegroja žydišką muziką“, – sako Liana.
Pašnekovė siūlo užlipti ir į aukščiausią Krokuvos šv. Marijos bazilikos bokštą, dar žinomą kaip trimitininkų bokštas. Iš čia matyti ne tik Krokuva, bet ir Tatrų kalnai, o kas valandą suskamba ir trimitininko melodijos.
„Trimitininkas groja kas valandą, o jų pamaina trunka 24 val., jie yra įdarbinti miesto ir turi kas valandą sugroti į keturias pasaulio, o dar tiksliau – į visas Krokuvos, puses“, – pasakoja gidė.
Norintiems įsimintinos pramogos, Liana siūlo pagalvoti apie plaukimą Vyslos upe, pavyzdžiui, baidarėmis nuo seniausio Lenkijos vyriško vienuolyno Benediktinų Tynce prie Krokuvos iki paties Vavelio.
Nemažai lietuvių ir kitų šalių turistų į savo maršrutą įtraukia ir netoli Krokuvos esančią Veličkos druskų kasyklą. Gidė juokiasi, kad apie ją pernelyg daug pasakoti net nereikia, mat tai – itin populiari vieta.
„Čia yra galimybė pasivaikščioti po seną druskų kasyklą, kur yra padarytas muziejus. Ten tikrai didžiulis labirintas, šis objektas taip pat įrašytas į UNESCO. Tikrai unikali vieta, jeigu kas nors nėra buvęs tokiame požeminiame druskos mieste, tikrai rekomenduoju apsilankyti.
Joje dabar galima lankytis ne tik trečiame lygyje, kur padarytas muziejus, bet ir tokiose erdvėse, kur tikrai galima pasijusti kaip tikroje kasykloje. Ekskursija su vietiniu kasyklos gidu trunka apie 2,5–3 val. Lietuviškai niekas neveda, tad mūsų šalies turistai turi pasirinkti turą anglų, rusų arba lenkų kalba, ar kokia kitokia – vokiečių, italų, jeigu jie ją žino“, – sako Liana.
Kiek laiko skirti ir kokių kainų tikėtis?
Gidės teigimu, Krokuvai apžiūrėti reikėtų 3–4 dienų. Kaip pažymi pašnekovė, Krokuvoje patogu nuo vieno iki kito objekto keliauti pėsčiomis, taip pat važiuoti dviračiais.
„Krokuviečiai didžiuojasi, kad po Krokuvą patogu vaikščioti pėsčiomis – čia daug parkų, yra pėsčiųjų takas Vyslos pakrante ir panašiai. Jeigu jūsų nakvynė kažkur tikrai toli, tai tik tada patarčiau naudotis viešuoju transportu – tramvajumi“, – komentuoja Liana.
Apskritai aplankyti Krokuvą, kaip tikina pašnekovė, nėra brangu, tačiau kaip ir kiekvienas turistų pamėgtas miestas, ji turi savo brangias vietas, pavyzdžiui, įsikūrusias Centrinėje aikštėje.
„Krokuva – tai Lenkijos gastronomijos sostinė. Turime daug restoranų, kurie yra „Michelin“ sąraše, visai neseniai vienas iš jų gavo ir dvi „Michelin“ žvaigždes. Ten kainos aukštesnės.
Už pusryčius vidutiniškai sumokėsite apie 30 zlotų (kiek daugiau nei 6 Eur), už kavos puodelį – apie 12 zlotų (2,70 Eur). O vidutiniškai už pietus ar vakarienę sumokėsite apie 50 zlotų (apie 11 eurų). Aišku, galite rasti ir pigiau, ir brangiau“, – su kainomis supažindina gidė.
Šiame mieste besilankantiems tautiečiams ji rekomenduoja paragauti „Mačanka krakowska“: „Tai krokuvietiškas mėsainio protėvis.“
Paklausta, ką dar verta žinoti susiruošusiems į Krokuvą, gidė atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia ji pataria nesikeisti pinigų keityklose, esančiose miesto centre: „Bus blogas kursas.“
Anot lietuvės, atvykstantiems automobiliu reikėtų nepamiršti, kad šiame mieste pirmenybė teikiama tramvajui, tad pravartu pasidomėti, kaip Krokuvoje vyksta transporto judėjimas. „Be to, dauguma Krokuvos viešbučių neturi savo stovėjimo aikštelių, todėl reikės susimokėti už automobilio statymą“, – pažymi gidė.
Pašnekovė pabrėžia, kad kol kas Krokuva neturi turistinio mokesčio, bet miesto valdžia žada, kad nuo 2024 m. jis atsiras.
