Gyvas, atviras, šarmingas miestas – taip Neapolį apibūdina čia gyvenanti gidė Vitalija Nagliūtė-Spoleto. Ji pabrėžia, kad šiame mieste keliautojų laukia ir istorija, ir Neapolį visame pasaulyje išgarsinusios picos, o išvykus už miesto ribų ranka pasiekiamos ir kitos įspūdingos vietos: nuo Pompėjos iki Kaprio ar Amalfio pakrantės.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
Anot V. Nagliūtės-Spoleto, vos atvykusius keliautojus Neapolis pasitinka įtraukiančiu ritmu: „Tarsi įšoktum į karuselę ar amerikietiškus kalnelius ir negalėtum išsivaduoti iki pat kelionės pabaigos.“
Lietuvė sako, kad smalsūs vietiniai, nors ir nemokėdami užsienio kalbų, mėgsta domėtis, iš kur keliautojai atvyksta, o pamatę, kad žmogus sutrikęs dairosi į žemėlapį, mielai padeda.
„Neapolyje daug triukšmo – čia jūsų tykos nuotykiai, gal žavingi, gal nelabai – niekada iš anksto nežinosi. Gatvėse plevėsuoja džiūstantys skalbiniai, zvimbia dūzgiantys motoroleriai, pro atvirus langus kvepia grindų plovikliu ir kava“, – apibūdina pašnekovė.
Lankytinos vietos Neapolyje
Savo pažintį su Neapoliu ji pataria pradėti nuo miesto promenados – pasivaikščioti ir čia pat išgerti kavos vienoje iš kavinių, žvelgiančių į Vezuvijų. Lietuvė išskiria ir Neapolio senamiestį su čia stūgsančiomis bažnyčiomis.
„Būtina suvalgyti tikrą neapolietišką picą, kurios gaminimo menas 2017 metais tapo UNESCO nematerialiuoju paveldu. Rekomenduoju istorines picerijas: „Sorbillo“, „Starita“, „50 kalò“, – sako pašnekovė. Lietuvė pabrėžia, kad Neapolis vertas dėmesio ir dėl jūros gėrybių, makaronų patiekalų, konditerijos, vynų.
Anot gidės, į lankytinų vietų maršrutą verta įtraukti ant aukščiausio miesto kalno esantį Vomero rajoną, o nuo San Martino vienuolyno terasos galima pasigrožėti miesto panorama.
„Nepamirškite nusileisti į požemius „Napoli Sotterranea“. Čia išgirsite keisčiausių istorijų, kurios padės geriau suprasti miestą“, – patikina V. Nagliūtė-Spoleto.
Lietuvė mini ir Neapolio karališkuosius rūmus. Anot pašnekovės, pastaruoju metu jie sulaukia ypatingo turistų susidomėjimo.
„Čia juos sutraukė atsinaujinusi rūmų terasa ir sodai. Karališkieji rūmai įrodo, koks svarbus Neapolis buvo pasauliniu mastu. Šalia karališkųjų rūmų išsidėstę sodai tik prideda architektūriniam ansambliui žavesio ir suteikia visumos įspūdį, todėl siūlau neaplenkti ir jų“, – sako gidė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tarp Neapolio lankytinų vietų rečiau minimos Neapolio katakombos, Kazertos rūmai bei angliškieji sodai. Juos gidė rekomenduoja pavargus nuo miesto triukšmo. „Čia jus pasitiks prabanga, elegancija ir ramybė“, – tikina tautietė.
Netoli nuo Neapolio – ir Pompėja, ir Amalfio pakrantė
V. Nagliūtė-Spoleto pabrėžia, kad viešint Neapolyje, verta išvykti ir už jo ribų. Istorijos bei gamtos mylėtojams ji rekomenduoja susiplanuoti dienos išvyką į Pompėją ir Vezuvijų.
„Ugnikalnio išsiveržimas – tai ne vien holivudiniuose filmuose rodomas viską naikinantis lavos srautas. Lankantis Pompėjoje siūlau naudotis paslaugomis gido, kuris įdomiai papasakos miesto istoriją ir leis pajusti tragediją, įvykusią 79 mūsų eros metais, pavedžios miesto gatvėmis, nuves į prestižines miesto vilas su įspūdingais kiemais ir išlikusiomis sienų freskomis, gladiatorių areną ir papasakos apie ypatingą kai kurių pikantiškų skersgatvių specifiką“, – pasakoja lietuvė.
Kaprį bei Amalfio pakrantę gidė siūlo ir romantikams, ir skeptikams, kurių taip lengvai nenustebinsi.
„Dainininkų apdainuotos, garsių dailininkų landšaftuose nutapytos, kino juostose nufilmuotos vaizdingos vietos ir nuolat čia pasirinkti garsenybių maršrutai, Amalfio pakrantėje jų įsigytas nekilnojamas turtas rodo, jog šios vietos yra išties ypatingos.
Visų pirma, pakerės įspūdingos ažūrinio mėlio spalvos, citrinmedžių terasos, bugenvilijų alėjos ir ypatingoji pakrančių architektūra. Įsitikinsite – tai vienos gražiausių pasaulio vietų“, – sako V. Nagliūtė-Spoleto.
Kada vykti geriausia?
Kelionei į Neapolį gidė siūlo rinktis laikotarpį nuo pavasario iki Vėlinių rudenį. Tuo atveju, jei norisi pasimėgauti poilsiu prie jūros, geriausiai tiks gegužės–rugsėjo pabaiga, išskyrus rugpjūtį.
„Nepalankiausi mėnesiai atostogoms Neapolyje yra sausis, vasaris ir rugpjūtis. Tai nereiškia, jog atostogauti šiais mėnesiais nereiktų. Tiesiog rugpjūtį paprastai labai karšta, miestas ištuštėja, o restoranai užsidaro, visi traukia atostogauti prie jūros, tad paplūdimiuose sunku rasti vietos ir eismas keliuose siaubingas.
Žiemą gali pasitaikyti prastoki orai. Prasto oro sąlygomis nebus galima aplankyti Vezuvijaus ar išplaukti į salas. Žiemą daugelis Amalfio pakrantėje esančių restoranų, viešbučių užsidaro, jie atostogauja tuomet, kai turistų antplūdis nuslūgsta“, – aiškina pašnekovė.
Planuojant kelionės trukmę, V. Nagliūtė-Spoleto pataria apsibrėžti lūkesčius. Jei norisi pamatyti miestą ir paragauti tradicinių patiekalų, pakaks trijų dienų, bet keliaujant į Pompėją, Vezuvijų, Kazertą, salas, Sorento bei Amalfio pakrantę, gali neužtekti ir savaitės.
Lietuvė pabrėžia, kad tiems, kurie neketina pernelyg nutolti nuo Neapolio, automobilio nuomotis tikrai nebūtina. Keliavimui po miestą bei dienos išvykai į Pompėją ar Kaprį pakanka viešojo transporto.
„Tačiau jei planuojate apsistoti užmiestyje ir keliauti į Amalfio pakrantę, gal net aplankyti nutolusį Čilentą, tokiu atveju automobilis gali praversti. Tiesa, automobilio nuoma, o ypač draudimas Neapolyje nėra labai ekonomiškas reikalas.
Vairuoti Neapolyje ar Amalfio pakrantėje intensyviu turistiniu sezonu yra sudėtinga. Galiu pasakyti, jeigu pavyks išlaviruoti Neapolio gatvėmis be jokio įbrėžimo, turėsite kuo didžiuotis“, – įspėja pašnekovė.
Besiilsintiems Iskijos saloje, Amalfio ar Sorento pakrantėje V. Nagliūtė-Spoleto rekomenduoja rinktis motorolerį: „Viską pasiekti įmanoma ir viešuoju transportu, nors kai kurie maršrutai gali pasirodyti kiek keblesni.“
Verta žinoti: staltiesės mokestis ir kavos gėrimo kultūra
Pasak lietuvės, kainos Neapolyje, jo užmiestyje gerokai skirsis nuo tokių prabangių vietų kaip Kapris ar Amalfio ir Sorento pakrantė. „Neapolyje visų turistų kišenėms gerai. Nuo picos karalienės „Margaritos“, kainuojančios 5 Eur, iki šviežių jūros gėrybių vakarienės už 50 Eur ant jūros kranto skambant gyvai muzikai ir mėgaujantis vynu“, – sako gidė.
Ji dalijasi ir keliomis visai Italijai būdingomis taisyklėmis, kurias verta žinoti. Pavyzdžiui, pavalgius restorane, nereikėtų stebėtis čekyje priskaičiuotu „staltiesės mokesčiu“ (it. „coperto“).
„Jis Neapolyje gali svyruoti nuo 1 iki 2,5 Eur žmogui. Kelis kartus turistai man yra užsiminę, jog jokio „coperto“ neužsisakė, bet įžūlus padavėjas nesileido į kalbas. „Staltiesės mokestis“ yra už staliuko užėmimą, stalo serviravimą ir duoną. Tai ne arbatpinigiai – šis mokestis atitenka maitinimo įstaigai, ne padavėjui“, – paaiškina V. Nagliūtė-Spoleto.
Anot pašnekovės, patys neapoliečiai kiekvieną kartą valgydami restorane neskuba palikti didelių arbatpinigių, o ir jų suma priklauso tik nuo jūsų.
„Jei greitai sušveisite picą senamiesčio picerijoje, gal iš susijaudinimo ar skubėjimo galima pamiršti palikti šiek tiek arbatpinigių, bet jei valgysite jūros gėrybes ant jūros kranto, to reikalautų bent jau geras tonas“, – tikina lietuvė.
Ji priduria, kad Italijoje vertėtų žinoti ir taisyklę, susijusią su kavos gėrimo kultūra. Yra du kavos gėrimo būdai: arba prie baro, susimokėjus už gėrimą kasoje, arba prie staliuko, kai padavėjas ateina ir jus aptarnauja.
„Italijoje tai yra šventas nerašytas įstatymas, mat espresso pertraukėlė yra greita. Tie, kurie nori pasišnekučiuoti, pailsėti ir pagurkšnoti kavą, sėdasi prie staliuko.
Šiuo atveju už tą pačią kavą mokėsite daugiau todėl, kad yra užimamas staliukas. Greitajame Neapolyje laikas – pinigai. Jei netyčia susipainiosite ir kasoje užsakytą gėrimą nusinešite prie staliuko, būsite pamokyti, jog taip daryti nevalia“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
