Aktualijos

2021.09.18 18:32

Nuo Marso vaizdų iki aukščiausio Europos kyšulio: ką verta aplankyti amžino pavasario sala vadinamoje Madeiroje?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.09.18 18:32

Beveik už tūkstančio kilometrų nuo Europos krantų Atlanto bangos skalauja Portugalijai priklausančią Madeiros salą. „Madeira yra amžino pavasario sala, jos kalnuose, slėniuose ir pakrantėse veša daugybė augalų rūšių. Kad ir ką čia veiksite, jus visur ir visada lydės ore tvyrantis gėlių aromatas“, – portalui LRT.lt sako 15 metų čia gyvenantis gidas Audrius Laukevičius. Šioje saloje stūkso ir aukščiausias iškyšulys Europoje, o kai kuriose Madeiros vietose galima pasijusti lyg Marse.

Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

Ką verta žinoti, nusprendus vykti į Madeirą?

Kaip pasakoja 15 metų Madeiroje gyvenantis A. Laukevičius, norint be skubos pakeliauti po salą atostogoms reikėtų skirti 10–12 dienų. Geriausias laikas atvykti – balandžio ir gegužės mėnesiai, mat tuomet sala nusidažo įvairiausiomis spalvomis, nes žydi visa augalija. Taip pat gidas rekomenduoja rugsėjo ir spalio mėnesius. Tuo metu temperatūra siekia 21–25 laipsnius, vanduo būna įšilęs iki 20–22 laipsnių.

„Žiemą temperatūra čia retai kada nukrinta žemiau 17 laipsnių šilumos, o vasarą retai kada peržengia 26 laipsnių ribą, todėl salai suteiktas amžino pavasario statusas. Vasarą oro temperatūra yra vienoda tiek pietinėje, tiek šiaurinėje salos dalyse, bet žiemą, nors sala nedidelė, temperatūra skiriasi stipriai. Pietinėje dalyje būna 17–20 laipsnių šilumos, o šiaurinėje – 8–10 šilumos, todėl 90 proc. turizmo sukoncentruota pietinėje salos dalyje.

Jokiu būdu nerekomenduoju rinktis poilsio šiaurinėje salos dalyje nuo lapkričio iki balandžio mėnesio vidurio. Tuo metu būna didelis vėjas, bangavimas, lietus ir žema oro temperatūra“, – pažymi Audrius.

Lietuvis pasakoja, kad viešasis transportas po salos miestelius kursuoja retai, todėl į daugelį vietų nuvykti ir grįžti patogiu metu yra keblu. Taksi kainos pagrindiniame Madeiros mieste – Funšalyje – yra aukštesnės, bet važiuojant į kitus miestelius galima susitarti dėl 2 eurų už kilometrą. Norintiems po salą keliauti išsinuomotu automobiliu gidas taip pat turi patarimą.

„Dėl stačių įkalnių ir siaurų kelių rekomenduojama rinktis automobilį su ne mažesniu nei 1,4 l variklio galingumu. Taip pat užsisakyti išsamų draudimą, nes nuo kalnų dažnai krinta uolienos, akmenys“, – aiškina pašnekovas.

Pasak gido, Madeiroje vyrauja patrauklios kainos. Pavyzdžiui, papietauti, t. y. gauti sriubos, karštąjį patiekalą, desertą ir puodelį kavos, galima už 10–11 eurų. O kava, sako Audrius, yra bene pigiausia ir skaniausia visoje Europoje – puodelio kaina siekia 50–70 euro centų.

Kainos neišgąsdins ir maisto prekių parduotuvėse. Pašnekovas tikina, kad jos panašios kaip Lietuvoje, o kai kurie produktai čia pigesni.

„Viešbučių kambario 2 asmenims kainos saloje svyruoja nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono ir viešbučio kategorijos. Maždaug 50–60 kvadratinių metrų apartamentų su terasa kaina, priklausomai nuo vietos ir žmonių skaičiaus, siekia nuo 30 iki 70 eurų už parą“, – pažymi gidas.

Ką verta pamatyti ir išbandyti?

Lietuvis išskyrė pagrindines vietas ir veiklas, kurias rekomenduoja į šią Portugalijos salą atvykstantiems turistams.

Funšalio senamiestis. Lietuvis gidas rekomenduoja aplankyti jaukų pagrindinio Madeiros miesto – Funšalio – senamiestį. „Pasiklausykite su jūros ošimu susiliejančio savo žingsnių aido, restoranėlių klegesio, skveruose ir parkeliuose įkvėpkite gaivaus gėlių aromato. Jus sužavės dailiais namais apstatytos siauros senamiesčio gatvelės“, – pažymi Audrius.

Gidas pataria užsukti ir į centrinį vaisių bei žuvies turgų Rua Brigadeiro gatvėje. Pirmame jo aukšte įsikūręs sėklų ir žuvies skyrius. „Pastarajame išvysite įvairiausių nematytų rūšių žuvų. Atkreipkite dėmesį į žuvį pavadinimu espada (lot. Aphanopus carbo) – tai šios salos pasididžiavimas“, – sako pašnekovas.

Antrame turgaus aukšte, kaip pasakoja lietuvis, galima nemokamai paragauti tik Madeiroje auginamų bananų, anonų, įvairių rūšių mangų, pasiflorų ir kitų vaisių. Čia netrūksta ir džiovintų vaisių.

Lietuvis taip pat siūlo užsukti į šalia turgaus esančią Šventosios Marijos gatvelę, joje galima pamatyti daugybę įvairiais piešiniais išdailintų durų.

Montės kalnas. Pasak gido, iš Funšalio centro funikulieriumi vertėtų pakilti į Montės kalną. Tokia atrakcija į abi puses kainuoja 15,3 euro, o atsiveriantis grožis – neįkainojamas, tikina pašnekovas.

„Po jūsų kojomis atsivers Madeiros sostinės vaizdai: bažnyčių bokštai, gėlėtos aikštės, raudonstogiais nameliais aptupdyti žali statūs šlaitai. Iš aukštai išvysite ir platų Atlanto vandenyną su jaukiame Funšalio uoste besiilsinčiais kruiziniais laivais, vingiuotus kelius“, – vardija lietuvis.

Pakilus į viršų jis taip pat rekomenduoja aplankyti Igreja da Monte bažnyčią, kurios katakombose amžinojo poilsio atgulė į Madeirą ištremtas Austrijos imperatorius Karolis Pirmasis. „Tik jo širdis po mirties pargabenta į Šveicarijoje esantį Muri vienuolyną“, – priduria Audrius.

Kaip vertą dėmesio vietą jis išskiria ir Montės rūmų tropinių augalų sodą, kuriame galima pamatyti didžiulę įvairiaspalvių gėlių kolekciją ir egzotinių atogrąžų paukščių.

Žygis levadomis. Lietuvis pažymi, kad Madeiroje nuolat jaučiamas drėgmės perteklius, todėl vietiniai kadaise suformavo drėkinimo sistemos kanalus – levadas. Pašnekovas sako, kad žygis palei jas leidžia pajusti gamtos grožį.

„Levadomis buvo išraizgyti visi salos kalnai. Lyg mums įprasti lietaus latakai, jos nukreipdavo vandenį žemyn, į apačioje esančius salos plotus laistyti daržų. Patys pirmieji kanalai buvo mediniai, tik vėliau buvo pakeisti į betoninius. O šiandien šalia visų levadų yra įrengti pasivaikščiojimo takai.

Keliaudami levadomis galėsite grožėtis po kojomis srūvančiais kriokliais, visus metus žaliuojančiais augalais ir įveikti pakeliui esančius tunelius – uolas“, – pasakoja Audrius.

San Lorenso pusiasalis. Tarp lankytinų vietų lietuvis mini ir labiausiai į rytus nutolusį San Lorenso pusiasalį. Čia, kaip apibūdina pašnekovas, stiprūs vėjai gainioja didžiules bangas, jos riaumodamos dūžta į dantytas, iš jūros išnirusias uolas.

Gidas pažymi, kad plačiausia šio pusiasalio vieta tėra dviejų kilometrų pločio.

„Madeiros gyventojai šią mįslingą vietovę dėl raudonos spalvos uolienų vadina Marsu. Iš San Lorenso pusiasalio atsiveria puikūs vaizdai į buvusią salos sostinę Mašiką, Porto Santą ir Desertaso salas“, – sako Audrius.

Kamara de Loboso miestelis ir jo žvejai. Lietuvis taip pat rekomenduoja aplankyti Kamara de Lobosą, kuriame gyvena apie 2 000 žmonių ir beveik visi miestelio vyrai yra žvejai. Jie dienas leidžia uolėtose Madeiros pakrantėse laukdami, kol ištrauks dienos laimikį.

„Tam netrukdo nei kepinanti saulė, nei audringos, nerimstančios vandenyno bangos. Čia gaudoma tradicinė Madeiros žuvis espada. Tai unikali ir sunkiai pagaunama žuvis, be Madeiros, egzistuoja tik dar viena vieta pasaulyje, kur įmanoma sužvejoti šią vandenyno karalienę. Tiesa, grožio ji turi mažai – visa juoda, išsprogusiomis akimis, didelė ir labiau primena ungurį nei mums, lietuviams, įprastas žuvų rūšis. Tačiau skonis atperka viską“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, miestelio atmosfera atspindi gyventojų kasdienybę. Net jauki bažnytėlė yra pasipuošusi paveikslais su žvejybos simbolika, o visas paplūdimys mirga nuo iškabintų džiovinamų žuvų.

„Kai vietiniai vyrai nežvejoja, jie dienas leidžia vietinėje tavernoje, gerdami garsųjį Madeiros punšą ir pliekdami kortomis“, – komentuoja gidas.

Tradicinio madeirietiško punšo lietuvis rekomenduoja paragauti ir į salą planuojantiems vykti tautiečiams. „Jis gaminamas kiekvienoje salos tavernoje ir yra mėgstamiausias vietinių gyventojų alkoholinis gėrimas. Jį sudaro romas, skystas medus ir švieži vaisiai“, – pasakoja pašnekovas.

Kabo Žirau skardis. Lietuvis atkreipia dėmesį, kad Kabo Žirau skardis – viena garsiausių Madeiros vietų. Bene 600 metrų virš vandens iškilęs iškyšulys yra aukščiausias Europoje ir antras pagal dydį visame pasaulyje. Nuo sostinės Funšalio jis nutolęs per keliolika kilometrų. Čia įrengta ir stiklinė terasa, nuo jos atsiveria įspūdingi vaizdai.

„Ar įsivaizduojate, kaip nuostabu sau po kojomis matyti vandenyną, uolienas, o galbūt net išvysti iš vandens išnyrančius vėžlius, delfinus, banginius? Taip pat nuo šios vietos saulėtą dieną atsiveria nepaprastos Kamara de Loboso ir Funšalio panoramos, o žvelgiant tiesiai prieš akis matyti begalinis vandenynas, kurio horizontas, atrodo, susilieja su dangaus mėlynumu.

Kabo Žirau užgniaužia kvapą net daugiausia mačiusiesiems, atskleisdamas visą Madeiros gamtos spalvų paletę ir rojų primenančios salos grožį“, – tikina gidas.

Porto Monizo vulkaniniai baseinai. Pasak Audriaus, šie vulkaniniai baseinai yra turistų itin lankoma vieta, mat čia galima išsimaudyti. Tiesa, per sezoną lietuvis pataria į šiuos baseinus vykti ryte arba vėlai vakare – taip pavyks išvengti gausybės turistų.

„Porto Monizo vulkaniniai baseinai susiformavo išsiveržus ugnikalniui, lavai pasiekus vandenyną. Ji greitai atvėso ir, subėgusi į bazaltinių uolienų plyšius, sukūrė bangų skalaujamas maudyklas, jose galima maudytis ir šiandien.

Keliaujant į šią vietą ne sezono metu, išsimaudyti gali ir nepavykti, nes baseinai uždaromi dėl milžiniškų vandenyno bangų, užliejančių vulkaninius baseinus. Nieko keista, kad turistus stengiamasi nuo to apsaugoti, – šaltuoju metu vandenyno bangos gali siekti net iki 10 metrų aukščio“, – komentuoja pašnekovas.

Madeiros gėlių festivalis. Kiekvieną pavasarį, savaitę po Velykų, Madeiroje 5 dienas vyksta Gėlių festivalis. Kaip pasakoja gidas, tada miestelių gatvės pasipuošia gyvų gėlių kilimais, langai apkarstomi gėlių girliandomis ir puodais.

„Nesuskaičiuojama daugybė žiedų būna sunaudota įvairioms dekoracijoms, kostiumams ir gatvių puošybai. Vykstant festivaliui žmonės šurmuliuoja paraduose, linksminasi koncertuose, šoka gatvėse. Miesto gatvėmis žygiuojančios spalvingos paradinės procesijos visą erdvę pripildo gėlių aromatų, o kiekvienas norintis gali prisidėti prie gėlių kilimų pynimo“, – tikina lietuvis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt