Kroatijos pakrantė driekiasi 1700 km, o kur dar šiai šaliai priklausančios salos ir jų slėpiniai. Pasak čia su šeima gyvenančios ir keliones organizuojančios lietuvės Augustės Dunauskienės, Kroatija turi, ką pasiūlyti, visokio tipo poilsiautojams: nuo skaidrios jūros su gražiais paplūdimiais, iki kalnų, įspūdingų parkų, istorijos pripildytų miestų, itališka atmosfera alsuojančių vietų ar net Marso vaizdų.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.
Skirtingos Kroatijos pusės
Kroatija, pažymi A. Dunauskienė, suskirstyta į 4 regionus. Centrinė dalis – aplink sostinę Zagrebą – ir rytinė dalis Slavonija yra mažiausiai turistų lankomos. To priežastį lietuvė aiškina paprastai: per atostogas turistus labiausiai traukia prie Adrijos jūros.
Kitą – Istrijos regioną – pašnekovė vadina itališkąja Kroatija. „Ten labai jaučiasi itališka atmosfera, žavūs miesteliai ant kalvų tarp vynuogynų, daugiausia uolėtos pakrantės ir, žinoma, daugumoje patiekalų dominuojantys trumai.
Taip pat Istrijos akcentas yra Pulos miesto amfiteatras – geriausiai išsilaikęs romėnų amfiteatras pasaulyje – bei nuostabusis Rovinis, kuriame jautiesi lyg Italijoje“, – apibūdina A. Dunauskienė.
Kvarnerio regionas – aplink Rijeką ir aplinkines salas – žymiausias savo Plitvicų ežerų nacionaliniu parku. Pasak lietuvės, šis parkas – tarsi Kroatijos vizitinė kortelė. „Nors tai populiariausias turistų traukos objektas, apsilankyti šiame parke – būtina. Idealiausia – pavasarį“, – sako atostogų planuotoja.
Dar vienas – Dalmatijos regionas – bene lankomiausias šalyje, nes čia driekiasi gražiausi Kroatijos paplūdimiai, pažymi pašnekovė. Ji išskiria Makarskos paplūdimį Rivieroje ir priduria, kad pajūrio miestai – Splitas ir Dubrovnikas – stebina savo architektūra ir istorija, žavi UNESCO pasaulio paveldo objektais.
„Dubrovnikas – miestas piečiausioje Kroatijos dalyje, įkurtas 7 amžiuje prie Adrijos jūros. Garsus savo senamiesčiu, saugomu UNESCO, ne veltui vadinamas „Adrijos perlu“. Šiame mieste jūs galite pasivaikščioti gynybine miesto siena, kuri buvo pastatyta 12–17 a. ir yra viena įspūdingiausių Viduramžių gynybinių įtvirtinimų visoje Europoje.
Visą senamiestį nenutrūkstamai juosianti siena tęsiasi beveik 2 km ir kai kur siekia net 25 metrų aukštį. Iš vienos sienos pusės atsiveria vaizdas į Adrijos jūrą, iš kitos – į savo istorija ir architektūra turtingą senamiestį“, – pasakoja A. Dunauskienė.
Kalbėdama apie kitą šiame regione esantį pajūrio miestą – Splitą – lietuvė pabrėžia, kad pasaulyje nėra jokio kito miesto, pastatyto buvusiuose Romėnų rūmuose.
„Juos 4 amžiuje pastatė imperatorius Diokletianas. Pastarieji rūmai dabar tapo dalimi Splito senamiesčio, kuriame įsikūrė restoranai, parduotuvės, kavinės, o rūmų teritorija apima net 4 hektarus.
Beje, garsaus serialo „Sostų karai“ gerbėjai turėtų suklusti – abiejuose šiuose miestuose buvo filmuota nemažai serialo epizodų“, – tikina pašnekovė.
Neatrasti slėpiniai
A. Dunauskienė pasakoja, kad Kroatijoje yra ir mažiau turistų lankomų vietų, kurios vertos dėmesio. Dažniausiai jos atrandamos atokiau nuo pakrantės – tai įvairūs ežerai, upės, šaltiniai, slėniai.
„Keletas tokių kaip „Kudin most“ Krupa upės slėnis, Vransko ežero gamtos parkas ar Pago saloje esantis „Marso kelias“, kur jausmas ir vaizdai tokie, lyg vaikščiotum po Marsą.
Taip pat raginu atkreipti dėmesį į salas, ką dažnai keliautojai praleidžia. Reikėtų skirti keletą dienų bent vienai salai. Vaizdai ir potyriai nepakartojami. O jei nėra laiko, rekomenduoju vykti į visos dienos turą greitaeigiu kateriu, taip aplankysite keletą salų, maudysitės žydriausiose lagūnose“, – sako lietuvė.
Kada geriausia vykti?
Pasak A. Dunauskienės, sezono įkarštį Kroatija pasiekia liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuomet laukia ne tik turistų gausa, bet ir aukštesnės kainos ir karštis. Pašnekovės teigimu, kur kas maloniau Kroatijoje atostogauti pavasarį ar rudenį.
„Balandžio, gegužės mėnesiais oras jau dažniausiai maloniai šiltas, tik, žinoma, jūra dar ne tokia įšilusi. Rugsėjis ir spalis išvis idealus laikas – šilta, turistų kur kas mažiau, jūra įšilusi – tiesiog pasaka.
O jei gulėjimas paplūdimyje prie jūros nėra jums svarbiausia atostogaujant ir labiau domitės architektūra, parkais ir kitais lankytinais objektais, galite apsvarstyti Kroatiją aplankyti netgi žiemą. Temperatūra dažniausiai siekia +13–14 laipsnių, o šviečiant saulei ir dar šilčiau. Ir svarbiausia, nebus turistų minios ir paslaugų kainos kur kas mažesnės“ – komentuoja atostogų organizatorė.
A. Dunauskienė sako, kad norintiems pervažiuoti visą šalį, ji rekomenduotų atostogas planuoti bent jau 2 savaitėms. „Per savaitę net neplanuokite pervažiuoti visos Kroatijos, tokiu atveju atostogas daugiausia praleisite automobilyje“, – pažymi lietuvė.
Anot jos, šalyje neblogai išvystytas viešasis transportas – autobusai, tačiau automobilis suteikia daugiau lankstumo, jei norisi daugiau pakeliauti. „Jau vien Jadranskos kelias palei visą pakrantę privers ne kartą sustoti ir pasigrožėti vaizdais“, – patikina pašnekovė.
Jos teigimu, patys kroatai sako, kad Kroatija pati gražiausia žvelgiant iš jūros, todėl verta pamąstyti apie pasiplaukiojimą jachta, katamaranu ar nedideliu kruiziniu laivu.
Ekstremalesnio poilsio galimybės
Pasak lietuvės, Kroatijoje galima rasti ir įvairiausių pramogų, mėgstantiems aktyvesnį ar ekstremalesnį poilsį. Adrenalino mėgėjams ji siūlo išbandyti 2 km ilgio zip line’ą tarp kalnų virš Cetinos upės. Nusileidimo lynas sudarytas iš aštuonių sekcijų.
„Dar viena pramoga patirčių ieškantiems keliautojams – plaukimas plaustais kalnų upe, praplaukiant mažus kriokliukus ir uolas.
Galite šokti ir nuo 56 metrų aukščio tilto virš jūros, važiuoti safario džipais ar keturračiais į kalnus, o gal tiesiog pašokinėti nuo aukštų uolų į jūrą“, – vardija lietuvė.
Vietiniai patiekalai
Kaip pasakoja atostogų organizatorė, kroatai itin mėgsta šviežią žuvį bei jūros gėrybes, todėl atvykus į šią šalį galima rasti daugybę patiekalų iš jų. Be to, A. Dunauskienė pažymi, kad kroatai mėgsta maistą kepti ant griliaus ar ant ieško.
„Jie ima tiesiog ką tik atrėžtą mėsos gabaliuką ar žuvį, deda ant grotelių, paskui negaili alyvuogių aliejaus ir kepa. Yra toks kroatų posakis: „Žuvis turi plaukti tris kartus: jūroje, alyvuogių aliejuje ir vyne“, – sako lietuvė.
Atostogaujant Kroatijoje ji rekomenduoja paragauti tradicinio šios šalies patiekalo „peka“. Tai mėsa arba jūros gėrybės, dažnai aštuonkojis, su bulvėmis ir kitomis daržovėmis. Patiekalas troškinamas 2 val. po specialiu dangčiu pelenuose židinyje.
„Tokio sultingumo maisto vargu ar kur ragavote. Mūsų šeima taip pat pamėgusi tradicinį patiekalą „pašticada“. Tai marinuotas, ilgai troškintas jautienos gabalas, kuris supjaustytas į kepsniukus, tiekiamas su specialiu to paties troškinio nuoviro padažu bei Njoki kukuliais“, – komentuoja lietuvė.
Kainos kyla, bet Europos kontekste nesikandžioja
A. Dunauskienė sako turinti nuvilti tuos, kurie mano, kad Kroatija yra pigi balkaniškų atostogų kryptis. Anot lietuvės, kasmet kainos turizmo sektoriuje kyla, tačiau bendrame Europos kontekste išlieka normalios.
„Maitinimo ir maisto produktų kainos yra gana panašios į Lietuvos. Keturių asmenų šeimai paprastoje konoboje vietinės virtuvės patiekalai kainuos maždaug 55–60 eurų, kavos puodelis – 1,20–1,50, ledai 1,30–1,50“, – vardija pašnekovė.
Įvairių turų, vandens pramogų galima rasti įvairiomis kainomis, tačiau lietuvė atkreipia dėmesį, kad paprastai jos prasideda nuo 60 eurų žmogui. Apgyvendinimo ir automobilių nuomos kainos labiausiai užkyla liepos bei rugpjūčio mėnesiais.
„Vidutinė apartamentų nuomos kaina šiais mėnesiais yra 80–100 eurų. Jei norisi su vaizdu į jūrą ir moderniau įrengto, gali tekti mokėti ir 120–140 eurų už parą“, – sako pašnekovė.
Patarimai
Norintiems pamatyti šią šalį, A. Dunauskienė patartų atostogas pradėti planuoti dar žiemą, mat apartamentų užsakymai ir automobilių rezervacijos prasideda dar sausį ir vasarį. „Arčiau vasaros dažnai tenka rinktis jau iš to, kas likę“, – paaiškina tautietė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad autostrados Kroatijoje – mokamos. Kaina, kurią reikia mokėti, priklauso nuo nuvažiuoto atstumo. „Žinoma, visada galima rinktis nemokamus kelius, kuriais kelionė trunka šiek tiek ilgiau nei autostrada“, – sako pašnekovė.
Be to, Kroatijoje vis dar labai populiarus atsiskaitymas grynaisiais – Kroatijos kunomis. Lietuvė pataria pinigus keisti pašto skyriuose arba atokiau nuo senamiesčio esančiose keityklose. „Turistų zonose kursas negeras. Tiesa, nuo 2023 m. tai jau nebus aktualu, nes Kroatijoje bus įvedamas euras“, – komentuoja A. Dunauskienė.
