Aktualijos

2021.10.07 19:30

Tenerifė siūlo ne tik paplūdimių: gidė lietuvė papasakojo apie lavos laukus, įspūdingus tarpeklius ir senuosius miestus

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.10.07 19:30

„Visos Kanarų salos yra spalvų, kvapų, vaizdų ir emocijų paletė, tačiau daugiausia spalvų galima išvysti būtent Tenerifėje“, – sako čia gyvenanti gidė Jūratė Eivaitė. Pasak lietuvės, sala turi ką pasiūlyti ir pasyvaus poilsio mėgėjams, norintiems lepintis paplūdimyje, ir tiems, kurie mėgsta aktyvesnį poilsį ir trokšta žadą atimančių gamtos stebuklų. 

Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

Nuo poilsio paplūdimyje iki aktyvios veiklos ir žygių

J. Eivaitė pažymi, kad Tenerifė turi daugybę klimatinių ir mikroklimatinių zonų, kurios lemia besikeičiantį peizažą ir stebina kontrastais.

„Žiemą keliaudamas po salą per vieną dieną gali pamatyti visus keturis metų laikus. Ugnikalnis Teidė dalija salą į dvi dalis, kurios tiek vaizdinių, tiek klimato sąlygomis yra gana skirtingos“, – aiškina pašnekovė.

Pietvakarinėje salos dalyje įkurta visa pagrindinė salos kurortinė bazė: paplūdimiai, viešbučiai, promenados. Lietuvė sako, kad visa tai skirta klasikinio, pasyvaus ir aktyvaus paplūdimio turizmo gerbėjams.

O štai centrinė ir šiaurinė – žalioji salos dalis – labiau skirtos pėstiesiems ir žygeiviams, pabrėžia gidė. Nuo Mėnulio peizažą primenančios salos centrinės dalies iki šiaurinėje salos dalyje esančių senųjų istorinių miestų, parkų, gamtos suformuotų natūralių baseinų ar tamsaus smėlio vulkaninių laukinių paplūdimių. Be to, šioje Tenerifės pusėje akį traukia subtropinės augalijos Anagos miškai.

„Čia ir geriausia bei plačiausia salos gastronomija su vietiniais restoranėliais, kuriuose galima paragauti tipinių salos patiekalų ir vyno“, – sako pašnekovė.

Kada turistų daugiausia, o kada – ramiau?

Gidė pažymi, kad Tenerifėje turistinis sezonas trunka ištisus metus. Vis dėlto didžiausio populiarumo, pašnekovės teigimu, ši sala sulaukia nuo rugsėjo ir spalio mėnesių, kai vasaros sezoną baigia pagrindiniai Europos turistiniai kurortai.

„Būtent šis periodas man yra pats gražiausias. Vadinu jį aksominiu, nes po vasaros karščių klimatas sušvelnėja, o vanduo vandenyne būna šilčiausias. Beje, tuomet prasideda ir tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos ar kaimyninių Baltijos šalių“, – komentuoja lietuvė.

Ji atkreipia dėmesį, kad turistų srautai sumažėja praėjus šventiniam laikotarpiui, todėl sausio–gegužės mėnesiais Tenerifėje ramiau.

„Kadangi Kanaruose nėra ryškios sezonų kaitos, čia ir toliau išlieka švelnios klimato sąlygos turizmui. Žiemos sezonu siūlyčiau rinktis poilsį pietinėje salos dalyje, nes šiaurinė tampa gana vėsi ir lietinga. Žiemos sezonu vandens temperatūra siekia 19 laipsnių šilumos, o vidutinė metų temperatūra – 22 laipsnius šilumos“, – sako J. Eivaitė.

Pasak lietuvės, optimalu Tenerifei skirti 10–14 dienų. Tuomet galima ne tik be didelės skubos aplankyti gražiausias salos vietas, bet ir užsukti į kaimynines salas, kurios taip pat vertos dėmesio.

Paklausta, kokiu transportu geriau keliauti po salą, gidė sako, kad ji pirmynybę teiktų automobilio nuomai. Anot jos, saloje viešojo transporto infrastruktūra išplėtota gerai, tačiau automobiliu keliauti patogiau, be to, pavyks sutaupyti laiko.

Pigiau nei žemyninėje Ispanijoje

Lietuvė pažymi, kad Kanarų salos – laisvoji ekonominė zona, todėl kainos čia, lyginant su žemynine Ispanijos dalimi ar, pavyzdžiui, Balearais, gerokai žemesnės. Žinoma, turistinėje salos dalyje, kurortuose aptarnavimas, paslaugos, pramogos ir apgyvendinimas yra brangesnis nei kitose salos dalyse.

„Viskas priklauso ir nuo pačių keliautojų poreikių. Vieni renkasi 5 žvaigždučių viešbučių paslaugas, o kiti – gerokai ekonomiškesnius viešbučius arba naudojasi apartamenų noumos paslaugomis. Kainų kilimas priklauso nuo atvykstančių turistų srauto. Apgyvendinimo ir turizmo paslaugos stipriai brangsta šventiniu laikotarpiu, o paskui vėl žemėja“, – sako gidė.

Turistinėje Tenerifės dalyje kainos restoranuose taip pat aukštesnės, o mažame salos miestelyje arba kaimelyje skaniai pavalgyti galima ir už dukart ar triskart mažesnę kainą, tikina pašnekovė.

Pramogų kainos, pavyzdžiui, įėjimo į parkus ar keltuvo bilietai, turistams išlieka beveik vienodos nepriklausomai nuo sezonų kaitos.

Ką verta pamatyti, išbandyti ir ko paragauti?

J. Eivaitė išskyrė pagrindines vietas ir veiklas, kurias rekomenduoja į Tenerifę atvykstantiems turistams.

Tenerifės nacionalinis parkas. Kaip pažymi J. Eivaitė, šis parkas laikomas ne tik Tenerifės, bet visų Kanarų salų vizitine kortele. Pagal lankomumą jis yra antras pasaulyje, o jo centre stūgsantis ugnikalnis yra trečias pasaulyje pagal tūrį.

„Tai aukščiausia viršūnė ne tik visoje Ispanijoje, bet ir Atlanto vandenyne, siekianti 3 718 metrų. Nacionalinis parkas kartu su savo ugnikalniu 2007 metais UNESCO paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Kylant į salos centrą, jus lydės nuostabūs vaizdai, kanarinių pušų miškų žavesį keis Mėnulio peizažą primenantys lavos laukai“, – pasakoja gidė.

Ji pažymi, kad esant geroms oro sąlygoms Teidės keltuvu galima pakilti į 3 555 metrų aukštį, o aktyvaus laisvalaikio entuziastai turi galimybę pakilti ir į patį kraterį. Vis dėlto lietuvė rekomenduoja keltuvo bilietais ir leidimais kilti į viršūnę pasirūpinti iš anksto.

Maskos kaimelis ir tarpeklis. Į lankytinų vietų sąrašą lietuvė rekomenduoja įtraukti ir šiaurės vakarinėje Tenerifės dalyje, El Teno kalnų papėdėje, įsikūrusį Maskos kaimelį. Anot jos, čia laukia legendomis apipintos vaizdingos apylinkės, autentiški senieji kaimo nameliai ir jaukios kavinukės.

Šiame kaimelyje galima patekti ir į Maskos tarpeklį. Tiesa, J. Eivaitė pabrėžia, kad dabar tai galima padaryti tik su gido palyda, o bilietus reikia įsigyti iš anksto.

„Los Gigantes“ uolos. Kaip pasakoja lietuvė, šios uolos vertikaliai krinta į Atlanto vandenyną. „Jos tarsi formuoja akmeninę sieną, kurią pirmieji salos gyventojai laikė šventa“, – sako gidė.

Anagos kalnų masyvas. Pasak J. Eivaitės, verta aplankyti ir šiaurės rytinėje dalyje esantį Anagos kalnų masyvą – vešlios augalijos rojų, apaugusį subtropiniais laurų miškais.

„Jį pravažiavus ir nusileidus į Atlanto pakrantėje esantį Tagananos miestelį siūlau užeiti į vietos restoranus, paragauti šviežios žuvies ir jūrų gėrybių, taip pat aplankyti nuostabų Benijo paplūdimį“, – vardija lietuvė.

Pažintinių takų gausa. Kaip pasakoja lietuvė, žaliuosiuose Anagos miškuose galima rasti pėsčiųjų takų, tinkančių įvairaus amžiaus keliautojams. „Didžioji dalis jų prasideda nuo lankytojų centro „Cruz de Carmen“, tačiau galima rinktis ir kitus takus. Pavyzdžiui, vaizdingą taką nuo Afuro kaimelio iki „La playa de Tamadite“, – sako J. Eivaitė.

Ji vardija ir kitus variantus: nepakartojamo grožio gamtos vaizdai atsiveria keliaujant „Rambla de Castro“. Nuo apžvalgos aikštelės „Mirador de San Pedro“ iki „Playa de Castro“ arba link siurblinės „Gordejuela“ griuvėsių. „Ši siurblinė buvo pastatyta 1903-iaisiais ir veikė 15 metų. Ji buvo skirta gėlam vandeniui pumpuoti į netoliese esančias bananų plantacijas“, – pažymi lietuvė.

Anot pašnekovės, taip pat vertas dėmesio nuo kaimiško viešbutėlio „Caserio los Partidos“ per kanarinių pušų mišką vedantis takas link Chineiro ugnikalnio.

„O kur dar pažintiniai takai pačiame nacionaliniame parke, vulkaninėje kalderoje, po El Teno kalnus ar Pragaro tarpeklį, į kurį įėjimas mokamas. Įsigiję bilietą ir lydimi gido, galite aplankyti ir Vėjo urvą. Tai ilgiausias Europoje požeminis lavos urvų tunelis“, – pasakoja J. Eivaitė.

Vulkaniniai baseinai. J. Eivaitė atvykėliams pailsėti į Tenerifę siūlo aplankyti ir natūralius gamtos suformuotus vulkaninius baseinus, kuriuose galima ir išsimaudyti. Jų čia – ne vienas: Punta del Hidalgo, Bajamar, Alcala, El Charco de Caleton, El Charco de la Laja, El Chacho del Viento.

Senųjų salos miestų grožis. Kaip pasakoja J. Eivaitė, senieji salos miestai buvo įkurti dar XV amžiuje, kai Tenerifės salą užkariavo pirmieji ispanų konkistadorai.

San Kristobal de la Lagūna – istorinė senoji salos sostinė ir dabartinis salos kultūrinės centras. „Universitetinis miestas, žavintis jaukiomis, elegantiškomis gatvelėmis. Jame gausu senosios architektūros pastatų ir paminklų. Miestas įtrauktas ir į UNESCO paveldo sąrašą“, – komentuoja pašnekovė.

Ji išskiria ir La Orotavos miestą. Anot gidės, jis taip pat garsėja istorine kilme ir architektūros palikimiu. Čia lietuvė rekomenduoja aplankyti balkonų namą (isp. Casa de los Balcones), šimtametę bažnyčią ir bokštą (La Iglesia de la Conception), Viktorijos sodus bei Botanikos sodą.

„Beje, miestas garsėja švente „Corpus Christi“, mėgstama ne tik vietos gyventojų, bet ir salos lankytojų. Tuo metu miesto gatvelės ir aikštės padengiamos spalvingais iš gėlių, vulkaninių akmenėlių ir kitų gamtos išteklių sukurtais kilimais“, – pasakoja J. Eivaitė.

Greta šių miestų lietuvė mini Garačhiką – buvusį prekybos uostą, nuo 15 amžiaus atlikusį svarbų ekonominį vaidmenį. „1706 metais salos šiaurinėje dalyje išsiveržus ugnikalniui senasis miestas buvo palaidotas po lava. Dabartinis miestas buvo atstatytas ant sustingusios lavos pamatų“, – aiškina pašnekovė.

Jos teigimu, verta užsukti ir į Ikod de los Vinoso miestą, kuris garsėja Kanarų floros simboliu – seniausiu pasaulyje drakonmedžiu. „Aš siūlau aplankyti ir šalia esančią Šv. Morkaus bažnyčią, ir netoliese įsikūrusį drugelių maziejų, kuris padaro nemažą įspūdį mažiesiems keliautojams“, – sako lietuvė.

Dabartinė salos sostinė – Tenerifės Santa Kruzas – yra visų vakarinių salų administracinis centras. Čia įsikūrę prekybos ir verslo centrai, vienas judriausių salyno uostų, kurį dažnai aplanko žymiausios pasaulyje jachtos ir dideji kruiziniai laivai, pasakoja J. Eivaitė.

Ji rekomenduoja apsilankyti prie architektūra žavinčios koncertų salės (Auditorio De Tenerife), taip pat apžiūrėti šalia esančią krantinę, ant kurios akmenų išpiešti žymūs meno kūrėjai ir veikėjai.

Kaip vertą dėmesio lietuvė įvardija ir netoliese esantį palmių parką (El Palmetum), 16 amžiaus bažnyčią, miesto parką (Garcia Sanabria), žymųjį sostinės turgų (Merdaco Nuestra Senora de Africa), miesto aikštę (Plaza Espana), komercines miesto gatves Castillo ir El Pillar.

„Vasario ir kovo mėnesiais mieste vyksta antras pagal dydį pasaulyje karnavalas, jo šurmulyje paskęsta miesto gatvės, aikštės, skverai“, – pažymi gidė.

Užsukus į Kandelariją, ji rekomenduoja aplankyti devynių aborigenų vadų statulų apsuptyje esančią miesto aikštę. Čia stovi bazilika, garsioji salos globėja Juodoji Madona. „Kiekvienais metais rugpjūčio 15 dieną iš visų salos kampelių piligrimai keliauja į miestą švęsti Virgen de La Candelaria šventės“, – komentuoja J. Eivaitė.

Pramogos. Anot pašnekovės, Tenerifėje verta aplankyti visame pasaulyje žinomą faunos ir floros oazę – Loros parką. Čia galima pamatyti delfinų, orkų, papūgų, jūrų liūtų pasirodymus, parke įrengtas didžiausias pasaulyje pingvinariumas, yra papūgų kolekcija. Taip pat lankytojų laukia medūzų paviljonas, gausią jūrų gyvūniją ir augaliją pristatantis akvariumas, įspūdingas ryklių tunelis.

Vandens pramogų mėgėjams lietuvė rekomenduoja apsilankyti salos pietvakariuose įrengtame Siamo parke. „Išskirtinis, tajų stiliumi pastatytas parkas išsiskiria vandens atrakcionų, čiuožyklų gausa ir vienomis didžiausių pasaulyje dirbtinėmis bangomis“, – vardija pašnekovė.

Ji pažymi, kad į šiuos abu parkus galima iš karto įsigyti dvigubą bilietą.

Be to, ji rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitus saloje esančius parkus: Las Águilas-Jungle Park, Jungle Park, Aqualand, Monkey Park.

Kaip pasakoja lietuvė, saloje galima išbandyti ir skrydį parasparniu, kai nusileidžiama į La Kaletos paplūdimį. „Tikrai sunku nupasakoti tuos potyrius, pakilus į aukštybes. O pats įspūdingiausias skrydis virš debesų, netoli Teidės esančios Izanos observatorijos“, – pasakoja J. Eivaitė.

Ji taip pat siūlo išbandyti pramogines ekskursijas jachta ar katamaranu, kurių metu galima pamatyti delfinų ir banginų. Banglenčių sporto gerbėjams pašnekovė rekomenduoja aplankyti El Medano miestelį.

Maistas. Norintiesiems pažinti kanarų virtuvę lietuvė siūlo palikti turistinę zoną ir keliauti šiaurės link, užsukant į mažesnius miestelius ar kaimus. Būtent juose įsikūrę jaukūs restoranėliai, vietinių vadinami guachinche, sako pašnekovė.

Čia galima paragauti tikrosios vietos virtuvės patiekalų: skrudintų kviečių, kukurūzų ar sorų miltų, sumaišytų su žuvies sultiniu (isp. escaldon de gafio), sūriame vandenyje virtų bulvių su lupenomis, gardintų žaliuoju, raudonuoju, aštriu padažais, kurie ruošiami iš įvairiausių prieskoninių žolelių, vardija lietuvė.

Gidė išskiria ir ant grotelių keptos mėsos patiekalus, marinuotos triušienos gabalėlius, troškintus baltojo vyno ir prieskoninių žolelių padaže (isp. Conejo en salmorejo), populiariausius troškinius ir sriubas (isp. puchero canario, rancho canario, potaje).

Iš žuvies patiekalų lietuvė atkreipia dėmesį į troškintą menkę su svogūnais (isp. bacalao ensebollado), virtą žuvį, valgomą su virtomis bulvėmis, pagardinus aliejumi ir actu (isp. viejas gisadas), aštuonkojį su virtomis bulvėmis, pagardintą aliejumi, actu ir žaliomis paprikomis (isp. pulpo gisado), keptą Atlanto žuvį (isp. mero a la plancha), keptus moliuskus (isp. lapas a la plancha) ir mažuosius kalmarus (isp. chopitos fritos).

„Mėgstantiesiems vyną siūlau užsukti į tikrąsias vietines vynines (isp. bodegas), kur ne tik galėsite paragauti tikrojo vietinių vyno, bet ir būsite supažindinti su gaminamo vyno paslaptimis“, – tikina J. Eivaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt