Aktualijos

2021.07.22 19:43

Graikijoje gide dirbanti lietuvė pasidalijo turistų dar neatrastais Patrų perlais: nustebina ir pačius graikus

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.07.22 19:43

Graikija – itin patrauklus kraštas savo atostogas planuojantiems lietuviams. Nors sostinė Atėnai ir kai kurios salos sulaukia daugiausia dėmesio, ši šalis poilsiautojams gali pasiūlyti kur kas daugiau. Patruose gyvenanti projekto „Patras Discovery“ įkūrėja Laura Kaikarytė-Moysidou su LRT.lt portalo skaitytojais pasidalijo patarimais ir rekomendacijomis, ką verta aplankyti būtent šiame regione.

Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

Patrai – didžiausias Peloponeso pusiasalio šiaurinėje dalyje esantis uostamiestis. Jis gana mažai žinomas ir turistų dar, galima sakyti, neatrastas. Būtent čia įsikūrusi lietuvė kartu su partneriais vietiniais graikais organizuoja ekskursijas po apylinkes.

„Lietuviai patys atskrenda į Atėnus, o mes juos ten pasitinkame, apgyvendiname ir esam paruošę savaitės programą iki nuvežimo atgal į Atėnų oro uostą“, – pasakoja savo rekomendacijomis sutikusi pasidalyti tautietė.

Ką verta žinoti, nusprendus aplankyti Patrus?

L. Kaikarytės-Moysidou teigimu, į Patrus atvykti verta bet kuriuo metų laiku, nebūtinai tik vasarą.

„Kas mėgsta karštį, tai vasaros mėnesiais, kas nori šiltos jūros ir aksominio sezono, kai temperatūra iki 30, – rudenį iki lapkričio. Žiemą – slidinėti kalnuose ir mėgautis malonia žiemos saule ir miestais pajūry. Pavasarį – karnavalas ir graikiškos Velykos, o nuo gegužės – vėl vasaros sezonas“, – dėstė ji.

Pašnekovės manymu, optimaliausias atostogų šioje šalyje laikas – bent savaitė. Jos teigimu, Graikijoje reikia atsipalaiduoti ir mėgautis lėtesniu tempu.

Jei yra galimybė, L. Kaikarytė-Moysidou rekomenduoja Peloponese keliauti išnuomotu automobiliu, mat transporto infrastruktūra čia nėra išvystyta ir patogi naudoti. Tiesa, ji įspėja, kad čia keliaujant reikėtų būti patyrusiu vairuotoju, mat aplinkinės vietovės – kalnuotos.

Gera žinia, kad Patruose, anot gidės, nei apgyvendinimas, nei maitinimas nėra itin brangus.

„Prie jūros 3 ar 4 žvaigždučių viešbučius galima rasti po 45–65 eurus 2 asmenims. 30 eurų tikrai pakanka sotiems pietums iš keleto patiekalų, vynui 2 asmenims“, – tvirtino ji ir pridūrė, kad šiek tiek daugiau nei Lietuvoje gali tekti sumokėti už maisto prekes parduotuvėse bei kurą.

Dėmesio verti Patrų perliukai

L. Kaikarytė-Moysidou išskyrė 5 dalykus, kuriuos ji rekomenduotų pamatyti ar patirti atvykus į Patrus.

1. Voudeni prie Patrų.

Kaip pasakoja gidė, nors apie Mikėnus, esančius Peloponese, yra girdėję visi, šalia Patrų įsikūręs Mikėnų civilizacijos ​parkas Voudeni yra atradimas net dažnam graikui.

„Voudeni esanti archeologinė vietovė santykinai ​neseniai pradėta kasinėti. Tai vienas svarbiausių Mikėnų civilizacijos periferijos centrų. 220 ​metrų aukštyje, natūraliame įtvirtinime, Mikėnai buvo įkūrę gyvenvietę, kapines, o žemiau ​esančioje plynaukštėje užsiėmė žemdirbyste. Visa tai – 1500 metų prieš mūsų erą.

Jūs ​įsitikinsite, kad žmogus visuomet turėjo ritualų, susijusių su žmogaus mirties įprasminimu. ​Rasite požemines lankomas kapavietes, kurių dydis ir kelio ​ilgis iki jų priklausė ir nuo ​mirusiojo statuso. Mikėnų gyvenvietės likučių priešaky atsiveria pritrenkiantis vaizdas į ​jūras, o tai paaiškina, kodėl Mikėnai pasirinko šią vietą gyvenvietei“, – aiškina pašnekovė.

2. Egialijos vynuogynai.

Šią vietą gidė vadina Graikijos Toskana.

„Kai pirmą kartą visureigiu serpantinais pakilau į Egialijos vynuogynus, man užgniaužė kvapą. Iš visų pusių supantys kalnai, aukštis, čia pat po kojomis jūra ir vynuogynai, apsupti plytų spalvos dirvožemio takelių. Ne veltui ten augančios vynuogės vadinasi Sideritis – tai graikiškai reiškia geležį. Intuityviai jaučiau, kad turiu daugiau sužinoti apie šiuos vynuogynus ir vyną, kurį tąsyk ragavau“, – įspūdžiais dalijosi L. Kaikarytė-Moysidou.

Ji pasakojo, kad apsilankiusi kituose regiono vynuogynuose ir vyninėse įsitikino – čia vyno kultūra turi gilias tradicijas ir ypatingas vynininkystės sąlygas.

Patrai – Achajos regiono sostinė, o būtent Achaja yra priskiriama prie didžiausių vynuogių auginimo regionų Graikijoje, gaminanti daugybę vynų su kilmės nuorodomis. Kalnuotame regione, prie jūros, klimatas ir reljefas yra itin palankūs vyno gamybai.

„Egialijos vynuogynai, įsikūrę aukštuose, stačiuose kalnų šlaituose, orientuoti į šiaurę ir Korinto įlanką. Šios atitinka labiausiai vertinamų „terroirų“ (saugomos kilmės vietos – LRT.lt) charakteristikas. Šiaurinė atodanga ir vėjai, 700–850 m aukštis bei Korinto įlanka veikia kaip oro kondicionierius, neleidžiantis vynuogėms perkaisti. Egialijos vynuogynai vadinami Graikijos Toskana. Pritrenkiantys vaizdai sustiprina ten pat, vynuogynuose, ragaujamų vynų skonį“, – pasakoja pašnekovė.

3. Patrų karnavalas.

Kaip aiškina gidė, karnavalas – tai venecijiečių kultūros palikimas, jie organizuojami masiškai nuo 1829 metų. Didžiausias Graikijoje ir 3-ias pagal dydį karnavalas pasaulyje 2019 metais sulaukė 75 000 karnavalo dalyvių.

Patrų festivalis prasideda sausio pabaigoje ir paprastai tęsiasi iki vasario pabaigos.

„Tai džiaugsmo, linksmybių ir vilties šventė. Dešimt dienų iki finalo nosį kutena Tsiknopempti – ketvirtadienis, kai oras lauke prisotintas kepamos mėsos dūmais (gr. tsikna – kepamos mėsos kvapas, gr. pempti – ketvirtadienis). Tai karnavalo švenčių finalo pradžia. Tradiciškai kiekviena parduotuvėlė, kavinė ir visi, kas nori, išsineša į lauką savo grilį ir kepa suvlakius, dešreles, šoninę. Tai šventė lauke, vyksta masinis šventimas, šokiai, valgoma mėsa ir užsigeriama ūzu, cipūru ar vynu“, – sako ji.

L. Kaikarytės-Moysidou teigimu, būtina paminėti ir Burbuliją. Tai – vienas iš trijų ypatingų šokių vakarų, vykstančių Patruose paskutinę karnavalinių renginių savaitę.

„Burbulijų paslaptis – moterys. Jos dėvi juodus gobtuvus, kurie dengia galvą ir visą kūną, o veidą slepia domino. Vyrai dėvi įprastus drabužius ir Burbulijų naktį lieka nesužinoję moters, kuri kvietė šokti, tapatybės. Šie gyvos muzikos ir šokių vakarai turi ypatingą Venecijos atmosferą. Βurbulijos pavadinimas kilęs nuo puode verdančios mėsos garso“, – dėsto pašnekovė.

4. Vouraikos upės slėnis.

Pasak gidės, Vouraikos upės slėnyje rengiami vieni įspūdingiausių kalnų žygių pasaulyje. 20 kilometrų juo einama pėsčiomis kartu su vedliu, o maršrutas veda per Nacionalinio parko teritoriją, saugomą UNESCO.

„Pradžia – 1 200 metrų virš jūros lygio aukštyje. Leidžiamasi šalia dantytojo traukinuko bėgių, jį taip pat verta išbandyti. Maždaug valandą traukinukas važiuoja stačiomis pakopomis į kalnus per laukinį Vouraikos tarpeklį ir UNESCO saugomą gamtos parką“, – pasakoja L. Kaikarytė-Moysidou.

5. Kalavritos slidinėjimo centras.

Aukštis – 1 730–2 340 metrų. Čia esančių trasų ilgis – 25 kilometrai. Iš viso čia yra 14 įvairaus sudėtingumo lygio trasų.

Slidinėjimo centras veikia sausį, vasarį ir kovą. „Ar kas galėtų pagalvoti, kad Graikijoje yra slidinėjimo centrų, ir dar aukštos kokybės?“ – šypteli vietinė kelionių ekspertė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.