Aktualijos

2021.09.09 13:47

Gide dirbanti lietuvė papasakojo apie turistų dar neatrastą Graikijos salą: vasarą siautę gaisrai paliko savo pėdsaką

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.09.09 13:47

Kristina Rinkevičiūtė, Graikijos Evijos saloje jau ne vienerius metus dirbanti gide, pasakoja, kad nors apie salą mažai kas žino, čia pamatyti tikrai yra ką. Pašnekovė pasidalijo patarimais, ką verta aplankyti ir kada geriausia keliauti į šią vietą. Tiesa, kai buvo rengiamas straipsnis, salą siaubė gaisrai, jie suniokojo beveik trečdalį salos ploto ir sunaikino kai kuriuos įspūdingus gamtos objektus.

Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

Evijos sala (dar vadinama Euboja) – antra pagal dydį Graikijos sala po Kretos, be to, ji nedaug nutolusi nuo šalies sostinės Atėnų. Vis dėlto, K. Rinkevičiūtės teigimu, ji menkai žinoma ir daugelis klausia, kur ši sala yra. Dažniausiai joje ilsėtis renkasi patys Atėnų gyventojai.

„Turime čia visko. Ir snieguotų kalnų viršūnių žiemą, ir karštų gydomųjų terminių vandenų, nuostabių rojaus vertų paplūdimių, antikos, muziejų, gamtos objektų, bizantinių laikų vienuolynų“, – pasakoja tautietė. Pasak jos, čia taip pat įsikūrusi aitvaravimo bazė, o jei norėtųsi daugiau pramogų, Atėnai su Akropoliu pasiekiami ranka.

Ką verta žinoti, vykstant į Eviją?

Atvykti į salą, anot K. Rinkevičiūtės, visai nesudėtinga, nes nereikia keltis keltu – įvažiuojama tiltu, po kuriuo gyvena didieji jūros vėžliai.

Pačioje saloje pašnekovė rekomenduoja keliauti nuomotu automobiliu arba rinktis gidų paslaugas – jie patys savo automobiliu nuveža į vertas pamatyti vietas, apie jas papasakoja.

„Viešasis transportas yra, tik būna, kad kartais su parašytu grafiku nesutampa arba į tikrai įspūdingas vietas nevažiuoja. Jie juk tarp miestelių, kaimelių važinėja, o gerąsias vieteles dažnai per kalnus serpentininiais keliukais pasiekti reikia“, – sakė gidė.

Po salą keliauti taksi nerekomenduotų, nes tai – labai brangu. Šį kelionės būdą rinktis ji pataria nebent visai nedideliems atstumams.

Vis dėlto kitos kainos, pasak K. Rinkevičiūtės, turistus maloniai nustebins.

„Kainos visoje saloje yra daug žemesnės nei kitose Graikijos salose, kuriose yra turizmas. Evijos sala yra skirta vietiniam graikui poilsiauti. Čia atostogauja labai daug pačių atėniečių, taigi kainos yra tokios, kokios būtų normaliame mieste, o ne kurortinėje vietoje.

Neseniai išleidau vieną lietuvių grupę. Jų atsiliepimai apie kainas buvo, kad čia tikrai pigu“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad jokių papildomų mokesčių atvykus į salą nėra.

Kalbėdama apie restoranus, gidė pabrėžia, kad čia, kaip ir visur, reikia žinoti, kur nueiti. Tačiau jie irgi turi ką pasiūlyti.

„Įprastai restoranuose maistas šviežias, labai skanus, porcijos tikrai didelės. Vienos porcijos neįveiksite, žmonės dalijasi“, – tikina K. Rinkevičiūtė.

Jos nuomone, mažiausia trukmė, kiek Evijoje verta pabūti, – bent savaitė. Tiek laiko turėtų užtekti pamatyti daugumą lankytinų vietų.

„Žinoma, visų nuostabių ir įspūdingų paplūdimių, esančių atviroje Egėjo jūros pusėje, tikrai nespėsite aplankyti, bet bent kelis žinomiausius aplankysite. O kur dar įspūdingi tarpekliai ar kopimas į 1746 m aukščio Dirfi kalno viršukalnę. Sakyčiau, savaitės mažai, bet bent savaitė – vis šis tas“, – kalbėjo ji.

Gidė pataria į salą vykti nuo gegužės iki spalio vidurio, nes kitais mėnesiais – ne sezonas, todėl daug kas būna uždaryta. Jos teigimu, tuo metu užsidaro net 80 proc. viešbučių.

„Patį įkarštį sezonas pasiekia nuo liepos 15 iki rugpjūčio 20 d. Šiuo metu sunku gauti vietų viešbučiuose, reikia labai iš anksto užsisakyti vietas šioms dienoms. Ir, žinoma, kainos būna truputį didesnės. Žmonių daugiau, bet už tai viskas verda nuo ryto iki ryto“, – pasakojo pašnekovė.

Ką verta pamatyti Evijos saloje?

K. Rinkevičiūtė pasidalijo informacija apie 4 vietas, kurias rekomenduoja pamatyti atvykus į šią mažai žinomą, tačiau nuostabią salą.

1. Salos sostinė Chalkidė.

Šiame mieste, kaip pasakoja gidė, yra fenomenalus kanalas, skiriantis šiaurinę Evijos įlanką nuo pietinės.

„Šį kanalą tyrinėjo net pats Aristotelis. Čia vandens srovė kas kelias valandas keičia kryptį ir tai labai aiškiai ir stipriai matoma, bet iki galo nepaaiškinta. Taip ir lieka mįslė“, – pasakojo ji.

Chalkidėje taip pat verta pamatyti Karababos pilį-fortą, iš čia atsiveria nuostabus vaizdas.

2. Eretrijos miestelis.

„Atostogas leisti rekomenduoju Eretrijos kurortiniame miestelyje, centrinėje Evijos salos dalyje. Čia ramu, gražu, yra skirtingų pliažų, viešbučių – nuo turistinės klasės iki 5 žvaigždučių, kur viskas įskaičiuota“, – dėstė K. Rinkevičiūtė.

Ji priduria, kad šiame miestelyje taip pat galima pamatyti archeologinį senąjį Eretrijos miestą su akropoliu, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai.

3. Aidipsos miestelis.

Norintiems pastiprinti sveikatą pašnekovė rekomenduoja rinktis kurortinį Aidipsos miestelį šiaurinėje Evijos dalyje. Čia yra karštųjų terminių šaltinių, įtekančių į jūrą.

„Čia taip pat gausu viešbučių, visas paplūdimys nusėtas karštaisiais šaltiniais, taigi nemokamos SPA maudynės kasdien. Be to, šalia – neapsakomo grožio vulkaninės kilmės Lihadonissia salos, į jas kasdien plukdo kateriukai“, – idėjomis dalijasi gidė.

4. Marmari ir Karistos miesteliai.

Tiems, kurie nori pasijusti lyg Kikladų salose, K. Rinkevičiūtė rekomenduoja apsilankyti Marmari ar Karistos miesteliuose. Jie, pasak pašnekovės, grožiu nenusileidžia visam salynui.

„Jeigu turistai nori pajusti Kikladų salų klimatą ir grožį, rekomenduoju apsistoti pietinėje Evijos salos dalyje – Marmari arba Karistos kurortiniuose miesteliuose. Ten paplūdimiai ir aplinka visai kaip Kikladų salose“, – tikina ji.

Gaisrai niokojo gamtos kūrinius

Rugpjūčio pradžioje Evijos salą siaubė dideli gaisrai. Kaip LRT.lt pasakoja K. Rinkevičiūtė, per 6 dienas pelenais virto apie 510 000 hektarų ploto. Tai maždaug viena trečioji Evijos salos ploto. Sudegė apie 1000 namų ir daugybė laukinių gyvūnų, ištisos kaimenės avių.

„Mačiau sudegusios avių bandos nuotraukas pas vietinį gyventoją. Kraupu. Sudegusiame miške, tarp apanglėjusių medžių, gulėjo gal kokie trys šimtai sudegusių avių“, – pasakoja gidė.

Ji skaičiavo, kad sudegė 275 000 hektarų miško, 34 000 hektarų alyvmedžių giraičių. Likusi teritorija – kaimai ir teritorija, susijusi su kitomis žemės ūkio kultūromis.

„Ypač daug teritorijos nukentėjo, kuri buvo skirta bitininkystei. ELGA (Graikijos žemės ūkio draudimo organizacija) vadovų teigimu Evijos, Atikos, Ilijos, Lakonijos ir Arkadijos regionų gaisrų tyrimai ir nuostolių vertinimai jau yra baigti ir tikimasi, kad išvados bus parengtos greitu laiku, kad būtų galima tęsti kompensavimo procedūras.

Kol kas žinoma, kad apie 9000 bičių ūkių patyrė didžiulius nuostolius tuo metu visoje Graikijoje vykusių gaisrų teritorijose. Didžiausias smūgis atiteko, žinoma, Evijos bitininkams. Dauguma bitininkų iš visos Graikijos atveždavo čia savo avilius. Evijos saloje buvo surenkama apie 65 proc. pušų medaus“, – sakė K. Rinkevičiūtė.

Jos teigimu, daugumą žinomų lankytinų objektų pavyko išsaugoti, juos gesino ir gaisrininkai, ir gyventojai.

„Prokopi miestelis ir jo garsioji Gianni Rosso bažnytėlė liko išsaugota stebuklo. Iš niekur nieko prašniokštusio netikėto gausaus lietaus. Galiu sakyti drąsiai – stiprios, valandą laiko trukusios liūties. Žinomi vienuolynai, bažnyčios, neolito laikų muziejus taip pat buvo išsaugoti. Tačiau tai, kas buvo gamtos sukurta, tai dauguma vietovių sudegė. Sudegė 2500 metų skaičiavęs Rovies simbolis – garsusis alyvmedis, sudegė tūkstančius metų skaičiuojanti sengirė prie Drimono krioklių, to tikrai beprotiškai gaila.

Kriokliai ten kaip tekėjo taip ir teka toliau, tačiau aplink juos jau nebe skaidri žaluma, o likę anglių kalnai. Sudegė du garsūs kempingai palei jūrą: Rovies ir Agia Annos. Tai buvo vieta su nuostabiais paplūdimiais, labai mėgstama tiek vietinių, tiek atvykstančių turistų. Sudegė nuostabaus grožio miškas, juosiantis Limni kaimelį“, – liūdesio neslėpė pašnekovė.

Žmonės bando atsistoti ant kojų

Kaip pasakojo K. Rinkevičiūtė, paaiškėjo, kad gaisrai buvo sukelti tyčia, – yra nuotraukų, kitos vaizdinės medžiagos, kurioje užfiksuotos rastos dujų balionėlių krūvos, sugauta nemažai padegėjų. Anot jos, jei ne pačių gyventojų organizuotumas ir drąsa, tai nuostoliai būtų buvę dar didesni, mat ugniagesiai į pagalbą suskubdavo esą tik tada, kai netoliese pasirodydavo žiniasklaida.

„Pacituosiu, ką kalbėjo keletas gyventojų Graikijos žiniasklaidai: „Kai mes skambinome gaisrininkams per gaisrą ir prašėme pagalbos, gaisrininkų atsakymas buvo toks, kad jie štai savo punktuose, netoliese yra ir stebi situaciją. O miškas turi degti, kad nebūtų žmonių aukų.“ Arba štai, dar cituoju vieną gyventoją: „Mums iš gaisrininkų niekas nepadėjo, nors ir kiek prašėme pagalbos. Kai gaisro metu pamatydavome žurnalistus iš TV kanalų, tai žinojom, kad netrukus išgirsim skraidantį malūnsparnį ar gaisrininkų lėktuvus, o išgirdę skraidantį malūnsparnį ar lėktuvus žinojom, kad netoliese yra TV reporteriai“, – vietinės žiniasklaidos straipsnius citavo pašnekovė.

Pasak jos, šiuo metu nemažai vietinių ūkininkų galvoja kraustytis iš Šiaurės Evijos bent 3–4 metams, kol gamta atsigaus. Gidė pasakoja, kad tame regione gyvenę žmonės vertėsi daugiausia medaus produktais, pušų sakų rinkimu ir apdirbimu, avių kaimenėmis ir alyvmedžių giraitėmis.

„Tai buvo jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis iš kartos į kartą. Evija visoje Graikijoje garsėjo savo pušų medumi ir pušų miškais. Čia augo net išskirtinės pušų rūšys, kurios buvo įrašytos į saugomų augalų sąrašus. Dabar, kai nebeliko miško, alyvmedžių giraičių, ganyklų, nebeliko iš ko maitinti savo šeimas. Tie, kas vertėsi turizmu, turėjo savo kempingus, stovyklas vaikams, paplūdimio barus ar netgi arklių rančas, lygiai taip pat nusivylę. Viskas prarasta ir viskam atkurti metų neužteks“, – pasakojo ji.

Vis dėlto vietiniai žmonės nenuleidžia rankų. Kaip pasakojo K. Rinkevičiūtė, didelė pagalba juntama iš pačių vietinių Evijos salos gyventojų. Jie buriasi į grupes, organizuoja ir teikia būtinąją pagalbą dar ir dabar.

Ji teigia, kad dabar labai laukiama lietingojo sezono, o gerai nulijus dauguma kibs į savanorišką darbą – Evijos salos miško atsodinimą. Jau dabar organizuojami ir vyksta paruošiamieji darbai.

Taip pat šiuo metu vyksta intensyvūs Šiaurinės Evijos, Istios, Edipso, Mandoudžio, Limni ir Agios Annos miestelių mokyklų valymo, plovimo darbai. Graikijoje mokslo metai prasideda nuo rugsėjo 13-osios, o mokyklos dar stovi suodinos po gaisrų. Jos nesudegė, tačiau mokyklų vidus ir išorė – juodos nuo pelenų.

K. Rinkevičiūtė pasakojo, kad dabar skubama imtis naujų darbų, planuojami ateities projektai, taip pat šalies valdžia žada pagalbą nukentėjusiam turizmui. Tačiau dar tikrai neramu.

„Dabar yra skubama ruošti ir įgyvendinti įvairias procedūras ir didelius darbus, skirtus kovai su potvyniais. Bijoma vėl didelių potvynių, kai ateis lietaus sezonas. Ten, kur išdegusios teritorijos, išdegę miškai, iškritus dideliam kiekiui kritulių prasideda potvyniai ir didžiulės nuošliaužos nuo kalnų. Taigi, ši tema lieka labai aktuali ir visi su neramumu laukia rudens“, – pasakojo pašnekovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt