Vyriausybės keičiasi, o regionai ir toliau tuštėja. Vyriausybių programos ir priemonių planai neveikia, o atotrūkis didėja jau nebe tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp visų regionų.
Po miškų urėdijų reformos regionuose panaikinta šimtai darbo vietų, gydymo įstaigų optimizacija, mokyklų tinklo pertvarka, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos bei kitų įstaigų reorganizavimas ne tik daug žmonių regionuose paliko be darbo, tačiau ir realiai atitolino paslaugas nuo regionuose gyvenančių žmonių.
Dešiniųjų regioninė politika gyventojams tapo keiksmažodžiu, o įsisenėjusias ar naujas regionų problemas bandoma spręsti kosmetinėmis priemonėmis. Mobilios bibliotekos ar vaistinės regioninių problemų neišspręs ir veikiau yra kompresas sunkiai sergantiems regionams, nei reali pagalba. Anksčiau merai į Vyriausybę ir Seimą važiuodavo prašyti pinigų regionams, o dabar ten važiuoja kovoti, kad mažiau jų atimtų iš savivaldybių.
Konservatorių deleguotas sveikatos apsaugos ministras Dulkys prisidengdamas optimizacija regionuose uždarinėja akušerijos, vaikų ligų ir kitus skyrius, o žadėtas gydymo paslaugų priartinimas prie pacientų virto dešimtimis papildomų kilometrų ir dideliu rūpesčiu žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Optimizacija palietė ne tik gydymo įstaigas ir ambulatorijas, tačiau ir kultūros, švietimo įstaigas. Formalus reikalavimas trečiose gimnazinėse klasėse turėti ne mažiau kaip 21 vaikus, ne tik merus ir mokyklų vadovus verčia griebtis už galvų, o tėvus, tiesiogine to žodžio prasme varo į neviltį. Kai kurių savivaldybių vadovai atvirai sako, jog papildomus kaštus, klasėje nesurinkus 21 mokinio, prisiimtų savivaldybės, tačiau to nenumato Vyriausybės tvarkos...
Įvairių antiregioninės plėtros pavyzdžių egzistuoja ir daugiau, tačiau dar vienas vertas atskiro paminėjimo. Birželį Seimas pritarė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisoms, kurios neva padės jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Tačiau realybė tokia, kad pataisos sumažino maksimalias sumas skiriamas jaunoms šeimoms. Tikėtasi, kad sumažinus sumas, už tuos pačius pinigus daugiau jaunų šeimų galės įsigyti būstą, tačiau nekilnojamo turto kainos kyla ne tik Vilniuje, tačiau ir regionuose. Paramą reikėjo ne trumpinti, o tiesiog, jaunoms šeimoms skirti daugiau pinigų.
Sveikatos apsauga problematiška, rajonuose uždaryti ir dar uždarinėjami akušerijos ir vaikų ligų skyriai, uždaromos mokyklos ir kitos įstaigos, o jaunoms šeimoms dar mažinama paskata pirmam būstui. Kokia jauna šeima norės kurtis merdinčiame regione? Regionų patrauklumas gyventojams šiandien yra giliame minuse. Jei ir toliau masiškai bus uždarinėjamos įstaigos regionuose, nebelikus darbų, socialinių, gydymo paslaugų, regionuose liks tik tie, kurie nebeturi nei jėgų, nei pinigų, nei galimybių kur nors keltis.
Regionų merdėjimas tiesiogiai liečia ir žmones, kurie užsiima smulkiuoju verslu ir prekyba. Gyventojai netekdami darbų, netenka ir pajamų, mažėja perkamoji galia, o tai atsiliepia visiems dirbantiems regione. Negi valstybei yra geriau socialinę paramą gaunantis, nei save ir dar keletą darbo vietų išlaikantis žmogus?
Nerasime nei vienos mažesnės ar vidutinės savivaldybės, kurioje per paskutinius aštuonerius metus nebūtų uždaryta kokia nors valstybinė įstaiga ar jos filialas. Pasisekė tik Radviliškio rajonui, kuriame planuojamos didelės, šimtamilijoninės investicijos į Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybą. Tikimasi, kad investicijos pagyvins ne tik rajono gyvenimą, tačiau ir ekonomiką. Čia planuojama sukurti daugiau kaip 150 naujų darbo vietų. Dalis darbuotojų važinės iš kitų rajonų, dalis bus įdarbinta vietos žmonių, bet faktas, kad tai prisidės prie regiono augimo. Neabejotinai tai pajus ir vietos smulkus verslas ir prekybininkai. Gali nutikti net taip, kad Radviliškyje vėl bus atidarytas vaikų ligų skyrius ir tėvams savo vaikų lankyti nereikės važinėti dešimtis kilometrų pirmyn ir atgal į Šiaulius.
Jei su naujomis galimybėmis pasisekė Radviliškiui, kitiems rajonams, kol kas nešviečia net teorinės sėkmės galimybės. Akivaizdu, kad reikia ne tik aiškaus, konkretaus plano kaip gaivinti regionus, tačiau ir noro tai daryti. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos yra pasirengusi pasidalinti savo įžvalgomis ir patarimais kaip gaivinti regionus, reikia tik noro mus išgirsti.
