Seimas praėjusią savaitę patvirtino Gynybos fondo paketą, kuriuo šalies gynybos finansavimas bus padidinamas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui. Nors niekas iš esmės neprieštarauja, kad šalies krašto apsaugos sistemą reikia stiprinti, vis tik kai kurios Gynybos fondo paketo dalys sukėlė nemažą tiek visuomenės, tiek opozicijos nepasitenkinimą.
Didžiausią Gynybos fondo paketo dalį sudaro akcizų didinimas. Alkoholio ir tabako gaminiams numatytas papildomas tarifas iš esmės didesnių diskusijų nesukėlė ir parlamentarai kone vieningai pritarė papildomam šių neigiamas pasekmes žmonių sveikatai sukeliančių produktų apmokestinimui.
Didžiausios diskusijos, mano manymu tikrai pagrįstai, kilo dėl papildomo benzino, dyzelino, žaliojo ūkininkų dyzelino, naftos dujų bei kitų energetinių produktų apmokestinimo. Kaip skaičiuoja Finansų ministerijos specialistai, akcizo didinimas papildomai leis surinkti beveik 87 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 168 mln. eurų – 2026 m. ir 186 mln. eurų – 2027 m.
Ką šie papildomi kuro akcizai reiškia gyventojams ir verslo sektoriui? Dalis gyventojų nors ir piktinasi aukštomis kuro kainomis, neturėdami kitų alternatyvų pila kuro tiek kiek reikia ir atitinkamai už jį sumoka. Mokės ir ateityje. Pradžioje keliais centais daugiau, o netolimoje ateityje, kaip prognozuoja analitikai ir ekspertai, už dyzelino litrą gali tekti susimokėti ir 3 eurus.
O ką papildomi akcizai ir kylančios kuro kainos reikš verslui? Neabejotinai didesnes, išaugusias sąnaudas, kurios brangins galutines paslaugų ir produktų kainas. Labiausiai jos, tikėtina, palies maisto produktų kainas. Visuomenės jau dabar piktinasi rekordiškai aukštomis, dažnu atveju net neadekvačiomis maisto produktų kainomis, tai ko tikėtis netolimoje ateityje?
Brangstantis kuras ir energetiniai produktai nevienodai palies ir tą patį verslo sektorių. Tikėtina, jog didesnės įmonės lengviau prisitaikys ir optimizuos savo gamybą, tuo tarpu dalis smulkiojo verslo tiesiog neatlaikys konkurencinės kovos ir bankrutuos, o tai – papildoma našta ir išlaidos valstybei.
Kritiką dar nepriimtam Gynybos fondo projektui buvo išsakęs ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris kritiškai atsiliepė apie planuojamą pridėtinės vertės mokesčio didinimą (kas taip pat augintų visų paslaugų ir produktų kainas) bei siūlymus didinti akcizą kurui. Visiškai pritariu šalies prezidentui, nes tiek PVM, tiek kuro akcizas – pagal savo esmę skiriasi nuo alkoholio ir tabako gaminių akcizo ir yra vartojimo mokesčiai.
Kad padidinus kuro akcizo tarifą augs paslaugų ir produktų kainos sutinka ir premjerė, bet ar tikrai kuro akcizo kėlimas – vienintelis kelias? Štai dar vienas Gynybos fondo paketo sprendimas yra didinti pelno mokesčio tarifą verslui 1 procentu nuo šiuo metu esančio 15 procentų tarifo iki 16 procentų tarifo. Jei valdantieji būtų įsiklausę į opozicijos siūlymus šį tarifą kelti ne vienu, o trimis procentais, Gynybos fondui būtų užtikrinta ženkli suma, kurios dalis jau būtų alternatyva kuro akcizo kėlimui.
Pritariu, kad prie Gynybos fondo turi prisidėti visi, tačiau tie, kam šiandien sekasi geriau, galėtų užtikrinti didesnius įnašus. Aukštų pajamų progresyvumas turėjo būti kertiniu diskusijų objektu ieškant papildomų lėšų krašto gynybai, kitokiu atveju, smulkusis verslas patirs kur kas didesnį spaudimą nei didžiosios įmonės.
Tiesa, Seimas nepritarė kritikuotoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma daugiau nei dukart mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu. Pagal projektą, fiksuotu pajamų mokesčiu galėtų būti apmokestinamos apie 20 tūkstančių eurų per metus neviršijančios individualios veiklos pajamos. Šiuo metu metinių pajamų riba dirbantiesiems su verslo liudijimu siekia 45 tūkst. eurų.
Lietuvos gynyba yra visų mūsų bendras reikalas, todėl net ir ieškant papildomų lėšų gynybos finansavimui reiktų tai daryti bendrai su visais. Šiandien priimti sprendimai padės surasti reikiamas lėšas, tačiau jie nėra lygiai visiems teisingi ir sąžiningi, o ypač smulkiajam verslui.
