Informacija apie nesumokėtą parkavimą, sulaikytą tariamą siuntą, už kurią prašoma sumokėti mokesčius, taip pat pranešimai apie apribotą banko sąskaitą ar „Smart ID“ programėlę – tik dalis žinučių, kurias kasdien gauna gyventojai. Neapsigaukite: tai – sukčių pranešimai, kuriuose neretai raginama skubiai veikti.
Tokio pobūdžio žinutės su klaidinančiomis ar netikromis nuorodomis – viena iš fišingo (angl. phishing) apraiškų. Fišingas – sukčiavimo forma, kuria siekiama išgauti konfidencialius arba jautrius duomenis, perimti sąskaitų kontrolę ar patvirtinti pavedimą į sukčių sąskaitą. Toks sukčiavimo būdas – vienas paveikiausių ir dažniausių, jo mastai auga.
Kaip rodo naujausi „Swedbank“ duomenys, nors su fišingu susiduria beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai, vis dėlto dažniausiai nuo klaidinančių SMS žinučių ir elektroninių laiškų nukenčia vyresni nei 35 m. žmonės.
Fišingo sukeltų nuostolių augimą patvirtina ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Sukčiavimo per apgaulingas nuorodas praradimai šių metų pirmą ketvirtį šalyje sudarė 1,3 mln. eurų – 53 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį (2025 m. spalio – lapkričio mėnesiais).
Kaip atrodo fišingas?
Trumpos, struktūruotos, kai kada netgi gąsdinančio turinio SMS žinutės ir elektroniniai laiškai, kuriuos lydi valstybės institucijų, bankų, kitų organizacijų pavadinimai, gali žmones užklupti netikėtai ir paskatinti skubiai spausti atsiųstas nuorodas, kurios veda į netikrus interneto puslapius. Visa tai ir dar daugiau – fišingo apraiškos.
Sukčiai aktyviai seka įvairias aktualijas ir naudojasi jų kontekstu: tai padeda jiems pasiruošti atakoms. Pavyzdžiui, gegužę baigiasi pajamų ir turto deklaravimas, tad apgavikai dar kurį laiką siunčia gyventojams netikras žinutes, elektroninius laiškus apie tariamai neteisingai deklaruotas pajamas, papildomus mokėtinus mokesčius ir panašiai.
Tuo metu gruodį klaidinančios žinutės gali paveikti dėl artėjančio šventinio laikotarpio ir jo keliamos įtampos, taip pat mažesnio pačių žmonių dėmesingumo gaunamai informacijai.
Greta įprastos informacijos apie prekes ar siuntas, žmones vis dažniau pasiekia ir netikros žinutės apie tariamus mokesčius ar baudas. Kasdien gaudami daug informacijos, ne visada pastebime įtartinus pranešimus – tuo ir naudojasi sukčiai.
Vis dar aktualu ir telefoninis sukčiavimas
Kaip rodo banko ir institucijų duomenys, nors daugėja fišingo atvejų, nesitraukia ir višingas (angl. vishing) – sukčiavimas skambinant telefonu, kai tie patys jautrūs duomenys išviliojami sulaukus nusikaltėlių skambučio. Statistiniai duomenys rodo, kad telefoninis sukčiavimas išlieka vienu žalingiausių sukčiavimo būdų: per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti tokio sukčiavimo nuostoliai gyventojams siekia 0,71 mln. eurų.
Pastebime, kad nuo fišingo dažniau nukenčia jaunesni, darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai, o ir vyksta jis kone visą parą. Tuo metu vyresnius (nuo 65 m.) asmenis dažniau apgauna telefoniniai sukčiai. Telefoninio sukčiavimo atvejų dažniau pasitaiko darbo dienomis, antroje dienos pusėje, o šeštadieniais ir sekmadieniais – tik pavieniai atvejai. Todėl galima sakyti, kad savaitgaliais telefoniniai sukčiai ilsisi.
Svarbiausia – budrumas
Apgaulinguose pranešimuose pateikiamos nuorodos veda į suklastotas svetaines, kurios atrodo panašios į tikrus institucijų ir bendrovių interneto puslapius. Jeigu gautos trumposios žinutės ar elektroniniai laiškai jums atrodo įtartini, būtinai patikrinkite informaciją oficialiose organizacijų svetainėse ar susisiekę pagal jų kontaktinę informaciją.
Sukčiai kone nuolat tobulina savo įgūdžius ir strategijas. Vis dėlto nepasiduoti jų atakoms – įmanoma, o svarbiausia prevencijos ir saugumo priemone išlieka budrumas bei atidus gautos informacijos tikrinimas. Apsisaugoti nuo sukčių padeda ir žmogiškieji ryšiai. Nepakliūti į finansinio sukčiavimo pinkles neretai pavyksta vien sustojus, pagalvojus ar pasitarus su artimu žmogumi.
