Vasaros sezonas džiugina ne tik saulėtais ir šiltais orais, tačiau ir įvairiomis miestų ir miestelių mugėmis, koncertais ir renginiais, kurie džiugina ne tik miestų gyventojus bei svečius, tačiau ir smulkiuosius verslininkus bei prekybininkus, kuriems dabar – pats darbymetis.
Nors atrodo, jog šiek tiek gerėjantis gyvenimas ir skatina gyventojus plačiau praverti pinigines, kylančios rinkliavų kainos neprisideda prie pajamų generavimo, o net atvirkščiai, kai kuriuos amatininkus, liaudies meistrus ir kitus smulkiuosius verslininkus ir prekybininkus skatina trauktis iš veiklos.
Bene geriausia iliustracija – Klaipėdos „Jūros šventė“. Nors praėjusiais metais smulkieji verslininkai ir prekybininkai net buvo sukūrę peticiją dėl padidintų rinkliavos įkainių, į jų norus niekas neatsižvelgė. Dalis prekybininkų ne tik susidūrė su padidintų įkainių problema, tačiau ir dirbtinai didinamu prekybos vietų plotu, kas dar labiau išbrangina prekybos vietą. Jei prekybininkams užtenka 2x3 m. prekybos ploto, o jis yra verčiamas mokėti už didesnės, 3x3 m. kvadratūros plotą, tai tą logiškai paaiškinti yra labai sudėtinga.
Tačiau ne tik didžiųjų miestų šventėse ir mugėse smulkusis verslas ir prekyba susiduria su problemomis. Įvairių, taisytinų niuansų galima rasto kone visose šalies savivaldybėse. Štai pavyzdžiui, 80 eurų rinkliavos dydis už prekybos vietą gal ir atrodo normalus, tačiau žmogui, prekiaujančiam savos gamybos žvakėmis, medumi, rankdarbiais ar kitais, nebūtinai paklausiais produktais, tokios sumos gali nepavykti suprekiauti net ir visą dieną. Tokios sąlygos iš miestų ir miestelių švenčių ir mugių išstumia smulkius prekybininkus, vietos amatininkus, jaunus ir smulkius ūkininkus, liaudies meistrus ir kitus, kuriuos turėtume palaikyti, o ne skriausti.
Būtų logiška, jei savivaldybių prekybos taisyklėse, mugių organizavimo tvarkose ir rinkliavų dydžių nustatymo taisyklėse atsirastų daugiau išlygų tokiems prekybininkams. Reikėtų diskutuoti ir ieškoti galimybių šventėse išsitekti visiems, o ypač prekiaujantiems savos gamybos produkcija. Mažesnius rinkliavos įkainius daugelis savivaldybių yra nustatę neįgaliesiems, tačiau reikia ieškoti ir daugiau opcijų, kurios prisidėtų prie vietos smulkiųjų prekybininkų ir verslininkų skatinimo.
Kalbant apie argumentus, kodėl nereikia mažinti rinkliavos dydžių, dalis savivaldybių kalba apie tai, jog būtent smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų sumokėtais pinigais yra finansuojamos miestų ir miestelių šventės. Tačiau jos skirtos ne tik pastariesiems, todėl savivaldybės turėtų aktyviau ieškoti švenčių rėmėjų ar kitų finansinių instrumentų, kad bent dalį krūvio nuimti nuo prekybininkų.
Būtina aiškiau reglamentuoti bei užkirsti kelią nesąžiningai prekybos vietų prekybai. Nors pačių populiariausių švenčių metu tokia prekyba vyksta jau seniai, niekas į tai nekreipia jokio dėmesio, nors vertėtų. Prekybininkai, kurie net neketina prekiauti pasirinktoje šventėje ar mugėje, išsiperka prekybos vietą, o kai visos vietos išparduodamas, norintys prekiauti, prekybos vietų perpardavinėtojams moka du ar kelis kartus brangiau.
Pirma, už prekybą prekybos vietą gaunamos pajamos nėra nei sąžiningos, nei apskaitomos, antra, kur kas brangesnių vietų smulkieji verslininkus bei prekybininkai neįperka, todėl jos atsitenka stambiesiems. Tokiu būdu eilė smulkiųjų prekybininkų yra tiesiog eliminuojama iš prekybos ir tokiu būdu jiems užkertama galimybė užsiimti jų pagrindine veikla.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija žinodama šiuos nuogąstavimus ir girdėdama problemas, su kuriomis švenčių ir mugių metu susiduria smulkieji verslininkai ir prekybininkai, kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją bei visas šalies savivaldybes prašydama peržiūrėti prekybos ir mugių organizavimo taisykles bei sumažinti rinkliavos įkainius tiems, kas objektyviai negali jų susimokėti.
Puikiai suprantame, kad galimybės palengvinti smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų dalią tiesiogiai priklauso nuo politinės valios, todėl prašome organizuoti apskrito stalo diskusijas ir prisidėti prie to, kad padėti smulkiesiems prekybininkams išsilaikyti. Tikiuosi, ne tik mes, tačiau ir didelė dalis smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų būs išgirsti.
