2023-iuosius kai kurie stambūs prekybininkai ir bankai prisimins kaip labai sėkmingus. Tačiau kol vieniems pelnas augo kaip ant mielių, kiti buvo priversti skaičiuoti paskutinius eurus ir galvoti ne apie sotesnį kąsnį, o apie išlikimą.
Nors šie metai tikrai nepriminė apokaliptinio COVID-19 pandemijos laikotarpio, tikrai nebuvo patys geriausi smulkiesiems verslininkams ir prekybininkams.
Nors manoma, kad smulkieji verslininkai ir prekybininkai dėl savo prekybos bei gamybos apimčių ir santykinai mažo darbuotojų skaičiaus gali greičiau ir lanksčiau reaguoti į pokyčius, sunku galvoti apie darbą, kai numatomi pokyčiai – nuolatiniai.
Naujovė, kuria ši Vyriausybė stebino visuomenę, o tuo pačiu ir save pačią – nekilnojamojo turto mokestis
Stabilumas – viena svarbiausių sąlygų ilgalaikiam planavimui, investicijoms ir stabiliam darbui. Stabilumas priklauso ne tik nuo išorinių, nekontroliuojamų ar sunkiai kontroliuojamų veiksnių, tokių kaip pandemijos ar karas, tačiau ir nuo politinių sprendimų. Būtent planuojami politiniai spendimai ir nedavė ramybės mūsų asociacijos nariams.
Pokyčiai patys savaime nėra blogai, tačiau jie visada ir visais atvejais turi būti suderinti su tais, kuriems turės tiesioginę įtaką. Vienas tokių pavyzdžių – šios Vyriausybės stumiama mokesčių reforma. Tiek ekonomistai, tiek politologai, tiek patys politikai pripažįsta, jog ši reforma pasmerkta pralaimėjimui.
Mokestiniai pakeitimai greičiausiai nebus priimti ne dėl to, kad nesiklausoma ir negirdima socialinių partnerių ir suinteresuotų organizacijų, verslo struktūrų, o tiesiog, dėl blogo pasirinkto laiko. Iki naujų Seimo rinkimų liko mažiau nei dešimt mėnesių, todėl akivaizdu, kad net koalicijoje esantys liberalūs valdančiųjų partneriai žiūrės savo interesų, o nesiklausys konservatorių užgaidų.
Į mokesčių reformos turinį net negrįšiu, tačiau priminsiu, kad Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas, Seimo komitetus ir parlamentines partijas prašydama įsiklausyti į asociacijos siūlymus bei nuomonę, taip pat pateikė krūvą struktūruotų, aptartų ir argumentuotų pasiūlymų, kaip mokesčių reforma, jei tokia būtų priimta, smulkiajam verslui pridarytų kiek įmanoma mažiau žalos. Neabejoju, jei valdžios buldozeris vis tik ir būtų įjungtas, tokia mokesčių reforma nepraeitų prezidento filtro ir būtų vetuota.
Dar viena naujovė, kuria ši Vyriausybė stebino visuomenę, o tuo pačiu ir save pačią – nekilnojamojo turto mokestis. Ne tik socialiai neteisingas įvairioms gyventojų grupėms, tačiau ir žalingas smulkiesiems prekybininkas bei verslininkams, kurie dirba, užsiima gamyba ar prekyba savo šeimos patalpose. Sutikite, būtų labai nesmagu, kad visus nepagrįstus ir argumentais nepaaiškinamus mokesčius smulkieji prekybininkai, sekdami „Jozitos“ degalinių tinklo pavyzdžiu, įvardindami iniciatorius, sudėtų į čekius klientams.
Dažnai susidaro įspūdis, jog valdžia smulkiuosius verslininkus ir prekybininkus laiko atskira, valstybės pakraštyje esančia žmonių grupe, kurie tiesiog turi priimti visus iš viršaus nuleidžiamus sprendimus. Norisi ir pagarbos, ir dialogo, o jo stoką, bene geriausiai šiandien iliustruoja tokie sprendimai kaip ESO permokos grąžinimas.
Po kilusio skandalo dėl gyventojų permokos ESO, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė permokos gyventojams ir verslui grąžinimo grafiką. Labai džiugu, jog vietoje 15 metų, per kuriuos buvo žadėta grąžinti permoką, nustatytas trumpesnis laiko tarpas. Gyventojams ESO permoką grąžins per 2,5 metus, o verslui per 7,5 metų.
Neabejoju, jog mažiausias terminas gyventojams parinktas dėl kilusio didelio ažiotažo į kurį įsitraukė ne tik Seimo nariai, tačiau ir prezidentas, o verslas paliktas atpirkimo ožiu, kuris savo permokėtų pinigų gali palaukti ilgiau. Didesni, daugiau apyvartinių lėšų turintys verslininkai permokos grąžinimo tikrai gali palaukti ilgiau, tačiau smulkiesiems verslininkams kiekvienas euras yra aukso vertės.
Kad ir kaip bebūtų, noriu visiems palinkėti, kad šiais, naujais 2024 metais visame kame būtų daugiau stabilumo, įsiklausymo ir dialogo, o politinėms partijoms – nepamiršti rinkiminėse programose deklaruoti aiškias nuostatas ir įsipareigojimus smulkiesiems verslininkams ir prekybininkams.
