Mokesčių reforma pamažu įgauna formą ir septynių įstatymu pavidalu keliauja į Seimą. Nors kai kurie valstybės vadovai ir sako, jog su reformos priėmimui skubos nebus, tačiau didesnį nerimą kelia ne reformos priėmimo data, o jos turinys ir tai, ar bus atsižvelgiama į asociacijų ir kitų socialinių partnerių siūlymus.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas, LR Seimo komitetus ir visas parlamentines partijas prašydama įsiklausyti į asociacijos siūlymus bei nuomonę. Manome, kad mokesčių reforma iš esmės neatitinka smulkiųjų verslininkų, besiverčiančių individualia veikla pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą lūkesčių.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai dalyvavo mokesčių reformos rengimo darbo grupės sudėtyje, tačiau siūlymus apibendrinančio darbo grupės posėdžio nebuvo, o galutiniuose reformos projektuose atsirado verslo liudijimų išdavimo tvarkos keitimų ir suvaržymų, kurie nebuvo nei pristatyti, nei aptarti vykusiuose darbo grupės posėdžiuose.
Girdime LR Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės komentarus, jog su mokesčių reforma skubama nebus, tačiau puikiai suprantame ir premjerės Ingridos Šimonytės išsakytus žodžius, kuri sako, kad nebūtina vienu metu priiminėti visų septynių mokesčių reformos įstatymų projektų. Tai reiškia, kad dalis mokesčių reformos projektų gali būti svarstomi jau šiais metais, o skuba labiausiai ir neramina.
Įgyvendinant mokesčių reformą būtina atsižvelgti ne tik į asociacijų, kitų socialinių partnerių siūlymus, tačiau ir į esamą ekonominę, socialinę, galiausiai geopolitinę šalies padėtį. Didelė dalis smulkaus verslo iki šiol kovoja su pandemijos ir energetinės krizės padariniais ar atsiradusiais naujais infliacijos, palūkanų augimo veiksniais. Galiausiai reikėtų suprasti elementarų dalyką, jog šalyje veikiančių smulkaus verslo, prekybininkų asocijuotų struktūrų tikslai yra gerinti smulkaus verslo aplinką ir kovoti už jų teisėtus interesus.
Pagrindiniai Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos siūlymai yra šie: nekeisti Individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimo tvarkos; netaikyti nedarbo draudimo individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, jeigu šiuo draudimu jau yra draustas, taip pat senatvės pensininkams ir išankstinės senatvės pensijos statuse esantiems gyventojams; pagal ekonominės aplinkos, esamos infliacijos ir kitus rodiklius PVM ribą siūlome didinti daugiau negu iki 55 tūkst. eurų metinės apyvartinės ribos.
Taip pat siūlome nekeisti individualios veiklos pagal verslo liudijimą išdavimo ir apmokestinimo tvarkos. Ši, supaprastintos apskaitos verslo forma yra patogi gyventojams norint užsiimti individualia veikla, sukurti sau darbo vietą, gauti pajamas, mokėti mokesčius ir išlaikyti save ar savo šeimas. Veiklose pagal verslo liudijimą dirba per 100 tūkst. šalies gyventojų. Šia verslo forma prie pensijų prisiduria senjorai, kaip papildoma veikla naudojasi ir turintys darbo santykius, šeimos auginantys vaikus.
Verslo liudijimų turėtojai dar prieš pradėdami savo veiklą iš anksto atsiskaito už VSD, PSD ir kitus jiems nustatytus mokesčius. VSD ir PSD moka nuo MMA. Savivaldybių tarybos įvertindamos ekonominę socialinę savivaldybės padėtį ir verslumo galimybes bei užimtumą, sprendžia kokius fiksuotus pajamų mokesčio tarifus taikyti veikloms, kad gyventojai galėtų patys save išlaikyti, mokėti mokesčius bei draustis privalomais draudimais.
Taip pat, siūlome nemažinti pajamų ribos, kurią viršijus negalėtų būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis ir siūlome palikti veiklai pagal verslo liudijimą galioti šiuo metu taikomą 45 tūkst. apyvartos ribą. Esant tokiai aukštai infliacijai, paslaugų ir kainų padidėjimui, išsilaikyti versle prie 20 tūkst. metinės apyvartos, didžiojoje dalyje veiklų rūšių yra tiesiog finansiškai neįmanoma. Apyvarta nėra pelnas ar apmokestinamos pajamos.
Neriboti verslo liudijimo išdavimo minimaliam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, leisti verslo liudijimą išsiimti ir pageidautinomis dienomis. Ne visada verslo liudijimas gali būti išsiimamas visam mėnesiui. Įvertinant tai, kad verslo liudijimas suteikia galimybę uždirbti ir papildomas pajamas, kai dirbamas samdomas darbas ar yra galimybė veiklą vykdyti tik nedarbo dienomis, ar veikla pagal verslo liudijimą gali būti ribojama dėl veiklos vykdymo vietos nustatyto darbo grafiko, dirbantysis yra pensijos amžiaus ir šia veikla pageidauja užsiimti tik jam patogiomis dienomis, augina vaikus ir tik tam tikromis dienomis gali turėti galimybę vykdyti veiklą ir t.t.
Senatvės pensininkus, vykdančius veiklas pagal verslo liudijimą, atleisti nuo PSD mokesčio. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad verslo liudijimų turėtojai pensininkai, siekdami gauti papildomas pajamas ir taip prisidurti prie mažų pensijų, yra dar kartą apmokestinami PSD mokesčiu, kai tuo tarpu pensininkai, besiverčiantys kitomis veiklų formomis, nuo šio mokesčio yra atleisti. Taip pat siūlome palikti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai.
Siūlome nemažinti 4,5 tūkst. eurų metinės sumos, kurios ribose galima teikti paslaugas ir parduoti prekes juridiniams asmenims. Šiuo metu yra leidžiama parduoti prekes ir paslaugas juridiniams asmenims už 4,5 tūkst. eurų per metus. Tai yra 10 proc. nuo leidžiamos bendros apyvartos. Jei ši suma bus sumažinta, tai verslo liudijimų turėtojai neteks galimybės dalyvauti smulkiuose viešuosiuose pirkimuose.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija tikslas – sudaryti galimybes smulkiam verslui išlikti, dalyvauti ir konkuruoti bendroje verslo rinkoje, o šiandieninė mokesčių reforma iš esmės gali pabloginti smulkaus verslo situaciją, todėl raginame, kviečiame ir prašome atsižvelgti į mūsų siūlymus ir reformą priiminėti ne buldozeriu, o girdint, išklausant ir atsižvelgiant į socialinius partnerius.
