Dažnas darbdavys pageidauja įrengti vaizdo kameras patalpose, kuriose dirba darbuotojai.
Tačiau tokio vaizdo stebėjimo metu neišvengiamai yra tvarkomi darbuotojų asmens duomenys, todėl vaizdo stebėjimas turi atitikti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Taigi, kada darbdavys gali vykdyti vaizdo stebėjimą?
1.Teisinis pagrindas. Prieš pradėdamas vykdyti stebėjimą vaizdo kameromis, darbdavys privalo turėti tam tinkamą teisinį pagrindą. Vaizdo stebėjimą paprastai rekomenduojama grįsti teisėto intereso pagrindu. Tam, kad būtų galima juo remtis, prieš pradedant tvarkyti asmens duomenis, būtina atlikti teisėtų interesų vertinimo (balanso) testą. Atliekant šį testą vertinami teisėti duomenų valdytojo interesai, o tiksliau, ar darbdavio interesas yra viršesnis nei darbuotojo teisė į privatų gyvenimą, ar pasirinktam tikslui pasirinktos proporcingos priemonės, ar nėra galimybės tikslą įgyvendinti kitomis priemonėmis ir kiti reikšmingi aspektai. Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas teisėto intereso pagrindu tik tinkamai atlikus teisėtų interesų vertinimo (balanso) testą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojo sutikimas nėra tinkamas pagrindas tokiam asmens duomenų tvarkymui, nes tam, kad sutikimas galiotų, jis privalo būti duotas laisva valia, o tai vargiai įmanoma, nes darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai.
2.Tikslas. Vaizdo stebėjimas turėtų būti vykdomas aiškiai apibrėžtu ir teisėtu tikslu. Nustačius konkretų vaizdo stebėjimo tikslą, šiuo tikslu fiksuojami vaizdo įrašai neturėtų būti naudojami kitu tikslu. Jeigu vaizdo stebėjimas vykdomas darbdavio turto, klientų, lankytojų ir darbuotojų turto apsaugos tikslu, tvarkomų duomenų darbdavys negalės naudoti tam, kad įvertintų, ar darbuotojai darbo metu tinkamai atliko darbines funkcijas. Į šį reikalavimą būtina atkreipti dėmesį, nes praktikoje pastebima, kad vaizdo stebėjimo apribojimas konkrečiu tikslu labai dažnai darbdaviams kelia nuostabą.
3. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas. Tais atvejais, kai darbdavys asmens duomenis tvarko siekdamas darbuotojų stebėsenos ar kontrolės tikslų, kuriais gali būti, pavyzdžiui, konfidencialumo apsaugos, turtinių interesų apsaugos ir kitokie tikslai, pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos parengto Duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, sąrašo 10 punktą darbdaviui kyla pareiga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Šio vertinimo metu padedant duomenų apsaugos pareigūnui, įvertinamas vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumas ir proporcingumas. Tam tikrais BDAR 36 straipsnyje numatytais atvejais atlikus poveikio duomenų apsaugai vertinimą, taip pat gali kilti pareiga kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl išankstinių konsultacijų suteikimo. Pažymėtina: nors kartais poveikio duomenų apsaugai vertinimas klaidingai tapatinamas su teisėtų interesų vertinimo (balanso) testu, tačiau iš tiesų kiekviena iš šių procedūrų turėtų būti atliekama ir fiksuojama atskirai. Taip pat svarbu ir tai, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas neturėtų būti atliekamas atmestinai, nes dokumentą, kuriame fiksuojamas šis vertinimas, tam tikrais atvejais gali tekti pateikti priežiūros institucijai.
Prieš vykdant darbuotojo stebėseną darbdavys privalo įvertinti ne tik atitiktį visiems su tuo susijusiems teisiniams reikalavimams, bet ir atsižvelgti į susiklosčiusią praktiką. Darbuotojų stebėsenos aspektu Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) byloje Barbulescu prieš Rumuniją pripažino darbuotojo teisės į privatumą ir susižinojimo slaptumą pažeidimus, kai darbuotojas buvo atleistas todėl, kad vykdant jo stebėseną buvo užfiksuotas susirašinėjimas asmeniniais tikslais. Šiuo atveju nustatyta, kad darbdavys tinkamai nevykdė pareigų, susijusių su darbuotojo informavimu apie tai, kad bus stebimas jo susirašinėjimas ir tikrinamas jo turinys, nebuvo aiškus darbuotojo susirašinėjimo stebėjimo tikslas, taip pat nebuvo aišku, ar nebuvo galima tikslą pasiekti mažiau darbuotojo privatumą ribojančiomis priemonėmis.
4. Vidinės taisyklės. Darbdavys, pageidaujantis vykdyti vaizdo stebėjimą, taip pat privalo supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, kuriose būtų įtvirtinti pagrindiniai principai ir procedūros, taikomos vykdant vaizdo stebėjimą. Šiose taisyklėse ar jų prieduose turi būti nurodytas vaizdo kamerų skaičius, vietos, kuriose jos įrengtos, taip pat asmenys, kurie turi prieigas prie vaizdo duomenų, ir jų įsipareigojimai, susiję su konfidencialumo užtikrinimu, kita svarbi informacija, susijusi su vaizdo stebėjimu.
5. Informavimas apie asmens duomenų tvarkymą. Darbdavys, vykdantis vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose dirba darbuotojai, taip pat turėtų tinkamai laikytis pareigų, susijusių su informavimu apie asmens duomenų tvarkymą. Darbuotojams ir kitiems asmenims, patenkantiems į vaizdo kamerų lauką, darbdavys turėtų tinkamai suteikti BDAR 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą bei užtikrinti, kad prieš patenkant į stebimas patalpas būtų pateikti informaciniai pranešimai, kuriais aiškiai informuojama apie vykdomą vaizdo stebėjimą, jo tikslą, duomenų valdytoją, jo kontaktus.
6. Apribojimai. Net jeigu vaizdo stebėjimas atitinka visus aukščiau išvardintus reikalavimus, būtina pažymėti, kad vaizdo stebėjimas galėtų būti vykdomas tik atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su darbuotojų privatumo užtikrinimu. Tam tikrose vietose, pavyzdžiui, poilsio kambaryje, valgymui skirtoje patalpoje, drabužinėje ar kitose panašiose vietose, kuriose darbuotojas galėtų tikėtis privatumo, vaizdo stebėjimas negali būti vykdomas.
7. Duomenų tvarkymo sutartis. Tokiu atveju, jei vykdydamas vaizdo stebėjimą darbdavys pasitelkia kitus duomenų tvarkytojus, turinčius prieigą prie asmens duomenų, darbdaviui tai pat taikomas BDAR reikalavimas sudaryti duomenų tvarkymo sutartį, kurioje numatytos darbdavio ir duomenų tvarkytojo teisės ir pareigos bei konkrečios organizacinės techninės priemonės, kurios taikomos duomenų tvarkytojui tvarkant asmens duomenis.
8. Duomenų tvarkymo terminas. Kaip ir bet koks kitas asmens duomenų tvarkymas, vaizdo stebėjimas turi būti vykdomas laikantis apibrėžtų terminų. Rekomenduojama vaizdo įrašus saugoti ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.
Taigi, darbdavys turi teisę vykdyti vaizdo stebėjimą, tačiau tai gali būti daroma tik griežtai laikantis aukščiau išvardintų reikalavimų. Bent vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą vykdomą vaizdo stebėjimą laikyti neteisėtu ir už tai gali būti taikomos BDAR numatytos baudos ir kitos sankcijos.
