Naujienų srautas

Eismas2026.11.17 18:45

Virš VVKD – vis juodesni debesys: Nemuno istorijoje tiriamas galimas dokumento klastojimas

00:00
|
00:00
00:00

Jau metus teisėsauga aiškinasi aplinkybes dėl Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) galimai padarytos žalos aplinkai Nemune ties Alytumi. LRT.lt primena, kad aplinkosaugininkai apskaičiavo 8 mln. eurų žalą. Šioje istorijoje įtarimai kol kas niekam nepareikšti, tačiau paaiškėjo naujų aplinkybių – atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat tiriamas galimas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Prieš keletą savaičių Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį vienoje didžiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų. Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ pripažinta kalta dėl ilgus metus piltų nevalytų nuotekų į Kuršių marias, todėl valstybei už žalą gamtai turės sumokėti 48 mln. eurų.

Tačiau visuomenė jau kurį laiką laukia atsakymų ir dėl dar vieno atvejo, kai gamtai galėjo būti padaryta daugiamilijoninė žala. Jau beveik prieš metus, 2025-ųjų lapkričio 25 dieną, teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl VVKD galimai padarytos žalos Nemune ties Alytumi. Čia Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, kaip pati teigia, atliko valymo darbus. Aplinkosaugininkai sako, kad upė neteisėtai buvo pagilinta.

„Šiuo metu atliekami suplanuoti proceso veiksmai, renkami duomenys, apklausiami asmenys“, – apie ikiteisminio tyrimo eigą LRT.lt komentavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį. Joje numatoma, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tačiau dabar paaiškėjo ir naujų aplinkybių minėtame ikiteisminiame tyrime. A. Pociūtė portalui patvirtino, kad tyrimas dėl galimos VVKD padarytos žalos Nemunui buvo papildytas ir yra atliekamas pagal dar vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį.

„Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį. Vėliau tyrimas buvo papildytas ir yra atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Pabrėžiame, kad šiuo metu yra atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas“, – komentavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė.

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaip nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė, šioje tyrimo stadijoje pranešimai apie įtarimus kol kas niekam nėra įteikti, nėra asmenų, kuriems būtų skirtos kardomosios priemonės.

LRT.lt primena, kad aplinkosaugininkai tyrimą Nemune pradėjo po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus vykdant darbus upės vagoje.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą ir išanalizavo VVKD batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei.

Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamų pokyčių upės ekosistemoje.

AAD užsakymu ekspertinį vertinimą atlikę Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centro mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat smarkiai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.

Įvertinę visą surinktą medžiagą, aplinkosaugininkai apskaičiavo, kad Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė galėjo padaryti žalos už beveik 8 mln. eurų.

Tiek AAD, tiek galimą žalą gamtai tyrę mokslininkai įsitikinę, kad VVKD atliko upės gilinimą, todėl prieš tai buvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Savo ruožtu darbus atlikusi bendrovė aiškina, kad buvo atliekamas tik upės valymas, todėl minėto vertinimo atlikti nereikėjo.

Aplinkosaugininkams paskelbus žinią apie galimą žalos mastą, vos po kelių dienų VVKD pranešė, kad minėtos bendrovės valdyba priėmė sprendimą atšaukti vadovą Vladimirą Vinokurovą iš pareigų. Praėjusių metų lapkričio 20-oji buvo paskutinė jo darbo diena.

VVKD yra akcinė bendrovė, 100 proc. jos akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi