Naujienų srautas

Verslas2026.10.19 08:47

VMI didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką mato prekybos, gamybos ir statybos sektoriuose

atnaujinta 08:58
00:00
|
00:00
00:00

Prekybos, gamybos ir statybos sektoriai bei elektroninės prekybos platformos šiuo metu kelia didžiausią šešėlinės ekonomikos riziką, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Martynas Endrijaitis. Anot jo, šiose srityse numatoma aktyviau stebėti galimus mokestinius pažeidimus.

„Pagal šiuo metu (turimus – ELTA) duomenis matome, kad tai yra prekybos, gamybos, taip pat statybos sektoriai ir elektroninė erdvė, elektroninės platformos, kur taip pat matome, labai yra išpopuliarėjęs įvairių prekių ir paslaugų teikimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė M. Endrijaitis.

Pasak VMI vadovo, inspekcija daugiausia dėmesio skiria įmonių informavimui, konsultavimui ir pagalbai. Nustačius neatitikimų, bus kreipiamasi į mokesčių mokėtojus.

„Kai matome tam tikrus neatitikimus, aktyviai siųsime pranešimus įmonėms. Pavyzdžiui, palyginame pelno mokesčio deklaracijų duomenis su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų duomenimis. Ir kada matome skirtingus pajamų duomenis, tai irgi gali būti siunčiami, pavyzdžiui, įmonėms paklausimai, kodėl ši informacija skiriasi. Versle būna įvairių situacijų, gali ir tokie atvejai būti, kad skiriasi, bet dauguma atvejų galimai yra rodomos ne visos pajamos“, – teigė jis.

M. Endrijaičio teigimu, VMI taip pat siekia, kad galimus neatitikimus įmonės galėtų pastebėti dar pildydamos deklaracijas.

„Dirbame, kad įmonė jau pildant deklaraciją iš karto rodytų tam tikrus atvejus, kada matome rizikas. Jau deklaracijos pateikimo metu įmonėms būtų aišku, kokios vietos gali būti tikslinamos“, – aiškino VMI viršininkas.

Galimoms mokestinėms rizikoms nustatyti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas (DI). Pasak M. Endrijaičio, VMI jau naudoja Europos Komisijos (EK) priemonę, padedančią atrinkti galimai PVM sukčiavimu užsiimančias įmones.

„Mes jau dabar esame įsidiegę dirbtinio intelekto panaudojimą rizikingų įmonių atrankoje. Tai yra EK tokia priemonė. Ji konkrečiai dirba su PVM sukčiavimu. (…) Ji pagal turimą informaciją iš sistemų paima duomenis ir identifikuoja įmones, kurios galimai slepia pajamas ir moka ne visą PVM mokestį“, – kalbėjo jis.

ELTA primena, jog pristatydamas ateinančių penkerių metų veiklos prioritetus, VMI vadovas taip pat nurodė, kad institucija ketina stiprinti mokesčių kontrolę didžiausios rizikos sektoriuose, plėsti DI pagrįstą mokesčių mokėtojų atranką ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

Pasak jo, VMI kasmet išskirs ir peržiūrės 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius, kuriuose bus vykdoma tikslinė kontrolė. Pirmaisiais metais taip pat siekiama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.

Didžiausios rizikos šiuo metu nustatomos virtualioje erdvėje, įskaitant skaitmenines platformas ir kriptoturto sektorių, taip pat statybų ir NT srityse.

Didesnio dėmesio sulauks ir įmonės, kurių vadovai anksčiau buvo susiję su PVM grobstymo schemomis, bei juridiniai asmenys, kurių apyvarta nesiekia 45 tūkst. eurų PVM registracijos ribos.

VMI vadovas: dešimties metų perspektyvoje gyventojams nebereikės teikti mokesčių deklaracijų

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) žadant supaprastinti mokesčių deklaravimą, jos viršininkas sako, kad dešimties metų perspektyvoje gyventojams deklaracijų teikti nebereikės, nes siekiama, kad už juos tai padarytų mokesčių administratorius.

„Tikslas yra, kad visi procesai, iš esmės visi deklaracijų pateikimo būdai, kuo mažiau jaustųsi gyventojui, o mokesčių administratorius teiktų už gyventoją pajamas. Ilgalaikėje, dešimties metų perspektyvoje tikslas yra, kad apskritai po truputį deklaracijų neliktų“, – LRT radijui pirmadienį sakė Martynas Endrijaitis.

„Pradedame po truputį žingsneliais šiuo metu bent jau tai, kad deklaravimas gyventojams nebūtų juntamas“, – pridūrė jis.

M. Endrijaičio teigimu, VMI inicijuoja ir siūlo tam reikalingus teisės aktų pakeitimus: „Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, žmogui pajamų deklaracijos, kai kalbame apie metinį pajamų deklaravimą iki gegužės pirmos dienos, nereikėtų pačiam teikti, už jį galėtų pateikti mokesčių administratorius.“

Pasak VMI vadovo, šiuo metu pajamų deklaracijos automatiškai suformuojamos daugiau nei 80 proc. gyventojų, kuriems reikia tik prisijungti prie sistemų ir peržiūrėjus deklaracijas pateikti.

„Tikslas yra kelių metų perspektyvoje pakeitimus atlikti tokius, kad jie įsigaliotų ir už gyventoją Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų pati pateikti deklaracijas ir gyventojui teliktų tik sumokėti mokestį“, – aiškino jis.

Anot M. Endrijaičio, prabangaus turto deklaravimo tvarka jau keičiasi – VMI pati suformuos deklaracijas ir jas pateiks.

„Esame įdiegę tokį pakeitimą dėl nekilnojamojo turto, kada gyventojai iki gruodžio 15 dienos turėdavo deklaruoti, mokėti pajamų mokestį už prabangų turtą nekilnojamą. Tai dabar deklaravimo terminai keičiasi ir iki kitų metų kovo 15 dienos mokesčių administratorius pats ne tik suformuos nekilnojamo turto deklaraciją, bet ir ją pateiks už gyventoją, bus taip, kaip žemės mokestis“, – teigė VMI vadovas.

Kaip rašė BNS, M. Endrijaitis jau anksčiau yra sakęs, kad VMI žada supaprastinti mokesčių deklaravimą, jog ateityje gyventojams ir verslui nebereikėtų patiems teikti įvairių deklaracijų.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi