Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią investicijų projektai galės pretenduoti į gynybos ir saugumo pramonės projekto statusą.
Tokie projektai galės būti įtraukiami į specialų sąrašą, o jų įgyvendinimui bus taikomos Investicijų įstatyme numatytos specialios investavimo sąlygos.
Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) nutarimą, paraiškos dėl tokio statuso bus vertinamos dviem etapais – pirmiausia ministerija tikrins, ar pateikti dokumentai atitinka formalius reikalavimus, o vėliau ekspertinį projekto vertinimą atliks investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Vyriausybė taip pat patvirtino gynybos ir saugumo pramonės projektų sąrašo sudarymo, keitimo ir viešinimo tvarką. Į šį sąrašą įtraukti projektai galės būti administruojami pagal specialias Investicijų įstatyme numatytas nuostatas.
EIM įgaliota su tokių projektų vykdytojais sudaryti investicijų sutartis.
Nutarimą parengusi ministerija aiškina, kad jis reikalingas įgyvendinant nuo šių metų įsigaliojusius Investicijų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje įteisintas gynybos ir saugumo pramonės projekto statusas.
Iki šiol įstatyme buvo numatyta galimybė tokį statusą suteikti, tačiau nebuvo nustatyta detali jo suteikimo procedūra.
Anot ministerijos, naujoji tvarka turėtų padėti sparčiau pritraukti investicijas į gynybos pramonę, užtikrinti didesnį valstybės institucijų koordinavimą ir sudaryti aiškesnes sąlygas įmonėms, planuojančioms investuoti į gynybos bei saugumo sektorių.
Sprendimas priimamas Lietuvai siekiant stiprinti vietos gynybos pramonės pajėgumus ir didinti šalies atsparumą bei saugumą.
Ministrų kabinetas: nevyriausybinės organizacijos galėtų laikinai pasiskolinti savo projektams
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė siūlymui, kad nevyriausybinės organizacijos jų projektų finansavimui galėtų laikinai pasiskolinti iš nacionalinio plėtros banko ILTE ar kitų šaltinių, kai dalis valstybės biudžeto lėšų joms išmokama tik įgyvendinus projektus ir patvirtinus ataskaitas.
Kaip Vyriausybės pasitarime teigė laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, organizacijoms trūksta finansavimo jų laimėtiems ES projektams įgyvendinti, nes reikia turėti apyvartinių lėšų.
„Nevyriausybinės organizacijos galėtų laikinai pasiskolinti savo laimėtiems projektams pradėti įgyvendinti. Tikimės, kad tai palengvins situaciją ir pagerins jų veiklas. (...) Vienas iš variantų yra ILTE, bet yra ir kitų“, – teigė J. Zailskienė.
Anot ministerijos, dabar paprastai 15–20 proc. projekto biudžeto kompensuojama tik pateikus ir patvirtinus galutines ataskaitas. Priklausomai nuo finansavimo programos, šių lėšų išmokėjimas gali užtrukti nuo trijų iki devynių mėnesių.
Dėl to organizacijos turi būti pajėgios laikinai padengti didelę išlaidų dalį. Pavyzdžiui, įgyvendinant 1 mln. eurų vertės projektą organizacija turi turėti apie 150–200 tūkst. eurų apyvartinių lėšų. Pasak ministerijos, dauguma organizacijų tokių rezervų neturi, o galimybės skolintis iš bankų ar kitų finansų įstaigų yra ribotos arba apskritai jų nėra.
Remiantis 2024 metų nevyriausybinių organizacijų apklausa, bendras jų apyvartinių lėšų poreikis trejiems metams siekia apie 1,6–1,9 mln. eurų, o atskirų organizacijų poreikis svyruoja nuo 5 tūkst. iki 580 tūkst. eurų, tačiau dažniausiai siekia apie 200 tūkst. eurų.
