Vokietijos kancleris pranešė, kad Vokietija iš JAV įsigys ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ ir dislokuos jas savo teritorijoje. Kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė taip pat atsisako dešimtmečius galiojančios fiskalinės drausmės – skolinsis šimtus milijardų eurų ir didžiąją dalį skirs gynybai. Kanclerio dešinieji mažina mokesčius gyventojams ir įmonėms, kad atgaivintų šalies ekonomiką.
Amerikos muitų ir konkurencijos iš Kinijos spaudžiama Vokietija bando išlikti, bet tam, anot kanclerio, reikės daugiau investicijų ir esminių reformų.
„Mūsų laukia esminės reformos: mokesčių, pensijų, sveikatos apsaugos ir darbo rinkos. Tai milžiniškas reformų paketas, kokio nė viena federalinė vyriausybė pastaraisiais metais nebuvo ėmusis tokiu mastu“, – teigia F. Merzas.
Tarp reformų – mažesni mokesčiai verslui ir patiems gyventojams – pramonės atstovai žingsnį vadina svarbiu, bet abejoja, ar tai išspręs problemas – silpną augimą, dideles gamybos sąnaudas ir pigių kiniškų produktų antplūdį.
Pasekmes jaučia Vokietijos ekonomikos pamatas – automobilių pramonė.
„Volkswagen“ planuoja panaikinti iki 100-o tūkstančių darbo vietų ir uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje. Bendrovės taryba susirinko aptarti siūlomų pertvarkų, ji reikalauja pačią įmonę decentralizuoti, taip sumažinant profesinių sąjungų įtaką. Dėl to patys darbuotojai surengė protestus.
Opozicija kaltina kanclerį, kad jis tenkina verslo interesus.
„Kanclerio valdymą ženklino kaltinimai gyventojams dėl nepakankamo darbo, sparčiai augančių kainų ir gerovės valstybės silpninimo“, – sako partijos „Kairieji“ narė Heidi Reichinnek.
Galimas gamyklų uždarymas ir masiniai atleidimai tik išryškina problemas, su kuriomis vyriausybė žada kovoti pirmiausia mažindama priklausomybę nuo Kinijos.
„Rengiame naują užsienio prekybos strategiją. Prieš kelias savaites raginau laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, o dabar šį požiūrį įgyvendiname praktiškai. Strategiškai svarbiuose sektoriuose, tokiuose kaip infrastruktūra ir gynyba, pirmenybę teikiame Europos gamybai – kitaip tariant, vietinei produkcijai. Mūsų pozicija aiški: norime atviros prekybos, tačiau netoleruosime, kad kiti nesilaikytų taisyklių ir nesąžiningais metodais naikintų darbo vietas bei verslo modelius Europoje“, – sako šalies finansų ministras Larsas Klingbeilas.
Bet jau dabar pirmą kartą per kelis dešimtmečius Vokietija iš Kinijos importuoja daugiau pigesnių ir pažangių gamybos įrenginių, nei pati jų eksportuoja į Kiniją.
Europos reformų centras perspėjo, kad Kinija jau perėmė didelę dalį Vokietijos pramonės pietų ir dabar ruošiasi vakarienei.
