Naujienų srautas

Verslas2026.07.11 07:00

Paskola būstui esant VPA – nerealu? Galimybių neriboja, bet suteikiama suma – menksta

Grėtė Ubartaitė, LRT.lt 2026.07.11 07:00
00:00
|
00:00
00:00

Ar išties šeimai gauti norimą paskolą būstui, kol vienas iš tėvų yra vaiko priežiūros atostogose, ne taip lengva? Į LRT.lt kreipęsis skaitytojas siūlo, kad paskolos suteikimo sąlygos turėtų būti persvarstytos. Bankų atstovai teigia: nors vaiko priežiūros išmokos laikomos tvariomis pajamomis, jos yra mažesnės nei atlyginimas.

Į „LRT GIRDI“ redakciją parašęs Rimvydas svarstė, kad dabartinė paskolų būstui suteikimo tvarka nėra palanki jaunoms vaikus planuojančioms ar ką tik pagausėjusioms šeimoms.

Vyras rašė, kad, norint įsigyti nuosavą būstą, dažnam tenka kreiptis į banką ir prašyti paskolos, o svarstant, kokį kreditą galima suteikti, vertinamos besikreipusio žmogaus ar šeimos pajamos.

Vis dėlto vienam iš tėvų, dažniausiai mamai, išėjus vaiko priežiūros atostogų, šeimos pajamos krenta, tad sumažėja galimybės gauti norimo dydžio paskolą pageidaujamomis sąlygomis.

Rimvydo svarstymu, dėl to būstą planuojantys įsigyti žmonės yra priversti „ieškoti geriausio laiko“ įsigyti būstą, tai yra prieš planuojant ar gimstant vaikui arba po vaiko priežiūros atostogų, tai yra vienam iš tėvų grįžus iš vaiko priežiūros atostogų.

„Galbūt Lietuvos bankas galėtų įpareigoti bankus vertinti šeimos pajamas, gautas prieš vaiko priežiūros atostogas? Juk nusipirkus būstą su paskola ir po savaitės išėjus vaiko priežiūros atostogų, banko rizika nepasikeičia ir jis to daryti nedraudžia, o išėjus vaiko priežiūros atostogų, po savaitės pasiimti paskolą jau būtų sunkiau“, – svarstė į „LRT GIRDI“ besikreipęs vyras.

Lietuvos bankas: skundų nesulaukiama

Pasak Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto Giedriaus Šniuko, būsto kredito teikimą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų vaiko priežiūros išmokų laikyti tvariomis pajamomis, tačiau kreditoriai turi teisę savo nuožiūra nustatyti tokio pobūdžio pajamų tvarumo vertinimo principus.

Kaip teigė Lietuvos banko atstovas, tai reiškia, kad konkrečiu atveju kiekvienas bankas ar kita finansų įstaiga pati sprendžia, ar vaiko priežiūros atostogų metu gaunama vaiko priežiūros išmoka gali būti vertinama ir laikoma tvariomis pajamomis, kaip turėtų būti vertinamas tokio pobūdžio pajamų esamas ar būsimas sumažėjimas, ir panašiai.

„Esminis Atsakingojo skolinimo nuostatų aspektas, kad gyventojas ar šeima po paskolos įmokų turėtų pakankamai pajamų pragyventi. Šį aspektą finansų įstaigos privalo tinkamai įvertinti, ypač turint mintyje, kad būsto paskola imama ilgam – iki 30 metų – laikotarpiui“, – pabrėžė G. Šniukas.

Pasak jo, pastaraisiais metais nesulaukta nė vieno skundo, kad konkretus kreditorius atsisakė suteikti kreditą dėl to, jog asmuo yra vaiko priežiūros atostogose.

„Esame gavę tik keletą vartotojų paklausimų dėl paties pajamų tvarumo vertinimo, kai asmuo yra vaiko priežiūros atostogose“, – teigė G. Šniukas.

Vaiko priežiūros atostogos nelaikomos finansine rizika

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė portalui LRT.lt teigė, jog kredito suteikimo sąlygos visada nustatomos individualiai, atsižvelgus į daugelį kriterijų, kurie yra vienodi visiems, pavyzdžiui: prašomos paskolos dydį ir grąžinimo terminą, kliento finansinių galimybių vertinimą, individualią kredito riziką, pasirinktą būstą, situaciją paskolų rinkoje ir kita.

Kredito įstaigos kiekvienu atveju pačios atlieka vartotojo kreditingumo vertinimą, o konkrečią vertinimo metodologiją kiekviena įstaiga pasirenka savarankiškai.

V. Kiguolienė pabrėžė, kad oficialiais dokumentais grįstos vaiko priežiūros išmokos, kredito įstaigų požiūriu, yra laikomos tvariomis ir visavertėmis pajamomis, tad vaiko priežiūros atostogos nėra traktuojamos kaip finansinė rizika, neriboja galimybių gauti finansavimą ir neturi įtakos esminėms paskolos sąlygoms.

„Tačiau vaiko priežiūros išmokos paprastai yra mažesnės nei darbo užmokestis, tad tai gali turėti įtakos maksimaliai galimai suteikti paskolos sumai, vertinant pajamų dydį ir tvarumą. Kita vertus, kreipiantis dėl paskolos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, vertinamos visos asmens faktinės pajamos. Tad, jeigu moteris, pavyzdžiui, tuo metu gauna ne tik išmoką, bet ir pajamų iš individualios veiklos, jos taip pat skaičiuojamos“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos atstovė.

Konkrečios aplinkybės, pavyzdžiui, susitarimas su darbdaviu dėl grįžimo į tą patį darbą, numanomas atlyginimas po vaiko priežiūros atostogų grįžus į darbo rinką ir kita, bei jų reikšmė paskolos sąlygoms kiekvienu atveju yra vertinamos individualiai.

Dažniausiai kreipiasi į kitas įstaigas

Pasak kalbintų bankų sektoriaus atstovų, šeimos, siekdamos geriausių kredito suteikimo sąlygų, dažniau pasirenka kreiptis į kredito įstaigą kartu su bendraskoliu, sujungdami pajamas ir šitaip padidindami galimybes gauti finansavimą.

Be to, būsto paskolas Lietuvoje teikia tiek bankai, tiek kredito unijos, tad pasirinkimas yra gana platus – šeimos gali pasidomėti skirtingų įstaigų pasiūlymais.

G. Šniukas pridūrė, kad Lietuvos bankas praėjusių metų spalio pabaigoje atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus. Nuo šių metų rugpjūčio bus taikomas mažesnis pradinio įnašo reikalavimas pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įžengti į būsto rinką.

Nuosavas būstas atrodo saugesnis

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė dr. Daiva Skučienė teigė, kad galima rasti daugybę priežasčių, kodėl žmonės mieliau renkasi didelius įsipareigojimus bankui nei nuomą, tačiau bene pagrindinė – nuomos rinka žmonėms neatrodo tokia saugi ir stabili, kaip nuosavas būstas.

Pasak jos, vis dar pasitaiko nemažai šešėlinės nuomos rinkos atvejų, nuomininkai nuomojamame būste ne visada gali deklaruoti gyvenamąją vietą, nuomotojai kelia daugybę reikalavimų, pavyzdžiui, nepriima gyventi su vaikais ar gyvūnais, ir panašiai.

„Yra įvairių priežasčių, kodėl nuomotojas gali nutraukti sutartį, ir tuomet tiems, kurie nuomojasi, kyla sumaištis, kai jie turi greitai susirasti kitą būstą, kur gyventi, o kartais tai nėra paprasta“, – teigė pašnekovė.

Be to, neretas žmogus suskaičiuoja, kiek išleistų banko įmokoms, ir šiuos skaičiavimus palygina su suma, kurią išleistų nuomai. Neretai skirtumas būna mažesnis mokant būsto paskolą, ir tai taip pat tampa dar viena priežastimi svarstyti įsigyti nuosavą būstą.

Pasak dr. D. Skučienės, sunkumų gauti paskolą norimomis sąlygomis kyla ne tik netrukus pagausėsiančiai ar ką tik pagausėjusiai šeimai, bet ir vienišiems tėvams.

Ar sąlygų gerinimas šeimoms įsigyjant būstą galėtų padėti spręsti šalies demografines bėdas?

Pašnekovės teigimu, tai galėtų būti vienas iš sprendimo būdų, tačiau pabrėžė, kad demografinės problemos yra labai kompleksiškos, tad vieno atsakymo nėra.

„Sprendžiant šį klausimą, kažkuria prasme tai galbūt padėtų poroms greičiau apsispręsti susilaukti vaikų arba padidinti jų skaičių. <...> Nedrįsčiau teigti, kad tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, bet tai prisidėtų prie šeimos gerovės“, – svarstė dr. D. Skučienė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi