Kaip ir kasmet, Jūros šventėje netrūksta prekybininkų: jie išsidėstę keliose centrinėse gatvėse, daugiausia jų įsikūrę Taikos prospekte ir Danės upės prieigose. Kaip skelbia organizatoriai, tai yra didžiausia vasaros mugė Lietuvoje. Mugėje šiemet buvo 550 prekybininkams skirtų vietų, ir visiems norintiesiems jų neužteko. LRT.lt pasidomėjo, ką įdomaus prekeiviai gali pasiūlyti, kokių lūkesčių jie turi ir ar brangiai pirkėjams tie lūkesčiai kainuos.
Jei norite apžiūrėti visą mugę, teks įveikti apie 2 kilometrus. Prekių asortimentas primena kad ir vilnietišką Kaziuko mugę, joje – daugybė įvairiausių prekių, tautodailininkų gaminių, drabužių, papuošalų, rankinių, žaislų ir viso kito. Atskiros zonos skirtos dizaineriams ir maisto bei gėrimų tiekėjams – tai „Dizaino jūra“ ir „Skonių jūra“. Piliavietėje veikia ir atskiras „Antikvaro skveras“.
Penktadienį, praėjus valandai dviem nuo mugės pradžios, lankytojų joje jau netrūko, prie kai kurių prekybininkų susidarė ir eilutės.
Nemažai lankytojų buvo apspitę medžio drožėją Vitalių, atvykusį iš Marijampolės su sūnumi Mykolu. Kol tėtis smalsioms pirkėjoms vardijo kone kiekvieno šaukšto ir samčio kainą (samtis gali kainuoti ir 20 Eur), sūnus papasakojo, kad tėtis medį drožia ilgiau nei porą dešimtmečių, o jis pats atsimena, kaip ir būdamas visiškas pyplys stovėdavo po prekystaliu. Vaikinas sakė: „Pats drožinėju tuomet, kai turiu noro, o prekiauti tėčiui padedu nuolatos. Tėtis dviem pagrindinėm mugėm – Kaziuko ir Jūros šventės – ruošiasi kone visus metus. Trims dienoms atsivežėm tikrai daug prekių, būtų labai gerai viską ir parduoti.“
Mykolas pastebėjo, kad nors daug pirkėjų bando derėtis, jie su tėčiu į derybas nesileidžia, turbūt to nedarys ir sekmadienį, paskutinę mugės dieną. „Kai tėtis buvo jaunesnis, būdavo visko, bet dabar jis jau užsitarnavęs vardą ir nuolaidų daryti nesinori“, – žvaliai pasakojo Mykolas.
Kepyklėlės iš Šakių atstovė Rasita, prekiaujanti grybukais, ežiukais ir kitokiais skanumynais (kelis vienetus galima įsigyti už 2 Eur), sakė, kad Jūros šventėje prekiauja jau 12 metų. Pasak jos, į Jūros šventės mugę atvažiuoti – nors prie jūros ir nespės nueiti – ne tik verta, bet ir smagu.
O kas čia smagaus? „Čia daug gerai nusiteikusių žmonių, kai kurie jau mus atpažįsta, geriausias komplimentas – kai pasako, kad ieškojo būtent mūsų“, – sakė šakiškė.
Kita kepėja Liucija iš Vilniaus prekiauja meduoliais, ypač populiarūs akį traukiantys kepiniai su užrašais „Jūros šventė 2026“ ir „Klaipėda“. Meduolius kepti Liucijos mama pradėjo jau prieš 50 metų. Šventei jos abi intensyviai ruošėsi kelias savaites, juk meduolių tešla turi pastovėti per naktį, po glazūravimo jie taip pat turi parą pastovėti, o kiekvieną užrašą išpiešti reikia rankomis.
Iš Šilutės rajono Venckų kaimo atvykusi, ten levandas auginanti Lina sakė, kad gamybos ėmėsi ne taip jau seniai, tad Jūros mugėje lankosi antrą kartą. Prekiauja čia savos gamybos muilais, kremais, hidrolatais, namų kvapais ir kitais gaminiais su levandomis bei kitais augalais. Ar debiutas Jūros šventėje buvo sėkmingas? „Tikrai taip, nemažai klaipėdiečių čia apie mus sužinojo, jau apsilanko ir mūsų levandų soduose“, – sakė moteris.
Močiutei prekiauti padeda anūkas Nojus, vasaros atostogų parvykęs iš Norvegijos. Taip pat jis padeda ūkyje rankomis karpyti užaugusias levandas.
Keramikos darbais (smulkią dailią lėkštutę galima nusipirkti ir už 4 Eur, puodelį – už 7 Eur) prekiaujantis iš Marijampolės atvykęs Laurynas, sakė, kad viską gamina jo tėvai. Jie patys prekiauja kitoje mugės vietoje už kelių kvartalų – kadangi dalyvauja čia ne pirmą ir ne antrą kartą, suprato, kad taip paskirstyti jėgas apsimoka. „Žinau, kiek tėvai įdeda daug darbo, po muges su jais važinėdavau nuo vaikystės, tad tikrai galiu „atstovėti“ už jų gaminius“, – sakė Laurynas.
Marija su vyru Dmitrijumi, padedami ir dviejų sūnų, gamina medines šukas, skirtas ne tik žmonėms, bet ir šunims (kaina prasideda nuo 10 Eur), seges, miniatiūrinius originalius baldus. Marija sakė, kad pirmą kartą į Jūros šventę iš Ignalinos krašto atvyko dar 2012 m. „Ir tada jau prasidėjo mūsų čigoniškas gyvenimas“, – sakė moteris, nuo tada Jūros šventę praleidusi tik per pandemiją.
Paklausta, ar verta čia važiuoti iš kito Lietuvos galo, iš Ignalinos rajono, moteris konstatavo: „Jūs pažiūrėkite, kiek čia pardavėjų suvažiavę – jeigu būtų blogai, niekas čia nevažiuotų.“
Vienas iš mugėje dalyvaujančių kalvių – iš Šiaulių atvykęs Kęstutis. Jis sakė, kad Jūros šventei ir dar kelioms mugėms ruošiasi visus metus, sunkios prekės šiaip taip telpa į mikroautobusiuką su priekaba. Daugelio praeivių dėmesį patraukia iš metalo nukalta ragana, o labiausiai pastaraisiais metais perkamos šašlykinės.
Galima pastebėti, kad Jūros šventės mugės neaplenkė ir kartais pirkėjus erzinanti mada – nemažai prekybininkų neužrašo prekių kainos, tad tenka klausti, kad ir kiek kainuos kepta duona su sūriu (atsakymas – 7 Eur). Alaus bokalas kainuoja apie 5,5 Eur (kažkodėl tiek pat kainuoja ir gira), vandens buteliukas – 2,5 Eur, šašlyką galima suvalgyti už 15 Eur, o dešrainį – už 6 Eur (skirtingose mugės vietose kainos gali skirtis).
Na, o jeigu mugėje apsipirkti pasirodys per brangu, klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali traukti į nemokamus Jūros šventės renginius. Iš viso šių metų šventėje, kurios tema – „Kaip kine“, jų bus beveik 100.
