Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Sopote dalyvavo Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) susitikime užsienio reikalų ministrų formatu.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), dešimties valstybių diplomatijos vadovai bei Europos Sąjungos (ES) išorės veiksmų tarnybos pareigūnai aptarė saugumo stiprinimą regione, Rusijos atgrasymo ir paramos Ukrainai klausimus, BJVT reformą siekiant šią organizaciją atgaivinti, kad atlieptų dabarties aktualijas.
Ministras Gdynioje taip pat stebėjo specialiųjų operacijų pajėgų kovos su hibridinėmis grėsmėmis jūroje pratybas ir susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Scottu W. Bray.
Pasak K. Budrio, pastarieji Baltijos šalių ir Rumunijos oro erdvės pažeidimai nėra pavieniai atvejai, o nuoseklios ir kryptingos veiklos dalis.
„Rusijos ir Baltarusijos aktyviai remiamo karo prieš Ukrainą fone rizikos išlieka padidėjusios visoje Europoje. Turime labai aiškiai pasakyti: būtent Rusija ir Baltarusija atsako už situacijas, kai dronai patenka į mūsų oro erdvę ir kelia pavojų civiliams“, – pranešime sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, jog nuolatos su hibridinėmis grėsmėmis susiduriantis ir Rusijos dezinformacines atakas patiriantis Baltijos jūros regionas yra išsiugdęs budrumą ir yra vienas atspariausių Europoje.
Pasak Ministro, Lietuva nuosekliai stiprina savo pajėgumus reaguoti į oro grėsmes ir prioritetą teikia investicijoms į oro gynybos sistemas.
Lietuva taip pat kreipėsi į savo sąjungininkus ir partnerius ragindama aiškiai įvardyti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybę dėl dronų incidentų, kolektyviai atsakyti į Rusijos dezinformacijos kampaniją, sustiprinti NATO budrumo priemones „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“, pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos misijos bei papildyti pajėgumus antidroninėmis sistemomis.
K. Budrio teigimu, taip pat būtina skubiai sustiprinti pagrindines ES iniciatyvas, tokias kaip „Eastern Flank Watch“ ir CEF, siekiant geriau apsaugoti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Susitikime taip pat kalbėta apie paramą Ukrainai.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, finansiškai ir karine prasme stipri Ukraina, sėkmingai integravusis į ES, yra patikima saugumo garantija tiek pačiai Ukrainai, tiek Europos žemynui. Todėl Lietuva ir toliau išliks aktyviausia Ukrainos narystės ES rėmėja, siekdama, kad visi derybų skyriai būtų atverti nedelsiant, o reformų įgyvendinimą remtų tokie instrumentai kaip „Ukraine Facility“.
Ministras taip pat ragina nuosekliai integruoti Ukrainos ekonomiką ir gynybinius pajėgumus į ES erdvę, perimti jos karo metu sukauptą patirtį bei išnaudoti regioninius formatus, tokius kaip Liublino trikampis, siekiant dar glaudesnio bendradarbiavimo. Pasak jo, Ukrainos narystė ES yra ne tik solidarumo gestas – tai strateginis Europos saugumo interesas, kurį būtina įgyvendinti iki 2030 m.
Susitikime pristatytas ekspertų vertinimas dėl BJVT vizijos, kaip organizacija galėtų prisitaikyti kintančios geopolitinės situacijos kontekste. Ministras pabrėžė, kad Lietuva mato organizacijos potencialą tapti veiksminga politine platforma, kurioje būtų aptariami visi regionui aktualūs klausimai ir remia siūlymą plėsti organizacijos veiklą į platesnį regioninio saugumo dialogą, taktinį koordinavimą ES ir NATO formatuose, užtikrinant, kad nebūtų dubliuojamos kitų institucijų funkcijos.
BJVT užsienio reikalų ministrų susitikimai rengiami vieną kartą metuose organizacijai pirmininkaujančioje šalyje. Nuo liepos 1 d. pirmininkavimą BJVT iš Lenkijos perima Islandija.
Ministras padėkojo Lenkijai ir palinkėjo sėkmės Islandijai tęsiant pradėtą organizacijos reformą.
Ministrai taip pat išklausė Baltijos jūros jaunimo forumo atstovų pranešimą ir rekomendacijas dėl regiono atsparumo stiprinimo.
