Legalaus tabako suvartojimas Lietuvoje pernai, palyginti su 2024 metais, smuko 4,6 proc. ir siekė 1123 cigaretes vienam žmogui virš 15 metų.
Cigarečių gamyba šalyje augo 4,9 proc., eksportas sumažėjo 9,9 proc., importas – 23,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Tabako gaminių mažmeninės kainos per metus padidėjo 8,1 proc., tai lėmė nuo 2025 metų taikomas didesnis akcizo tarifas.
Tabako gaminių perkamoji galia iš esmės nepakito arba šiek tiek augo. Už vidutinį atlyginimą buvo galima įsigyti 242 pakelius brangiausių cigarečių – tiek pat, kaip ir 2024 metais.
Tuo metu vidutinio kainų lygio cigarečių buvo galima įsigyti 277 pakelius – 0,4 proc. daugiau, pigiausių – 309, arba 0,3 proc. daugiau.
Pypkinio tabako (50 gramų) buvo galima įsigyti 95 pakuotes, arba 3,3 proc. daugiau.
Kas savaitę cigarečių surūkoma daugiau nei standartinis pakelis
Statistikams skelbiant, kad pernai legalaus tabako suvartojimas Lietuvoje smuko 4,6 proc., agentūros atstovė teigia, kad kas savaitę cigarečių surūkoma daugiau nei standartinis pakelis.
„Vidutinis vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas kas savaitę surūko daugiau nei standartinį pakelį cigarečių“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėja Natalija Ravinskienė.
Anot jos, vidutinis vyresnis nei 15 metų gyventojas per metus surūkė 1123 cigaretes, arba 56 pakelius. Tai reiškia, kad jis surūkė po tris cigaretes per dieną.
N. Ravinskienės teigimu, tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus, rodantis rūkymo mažėjimo tendenciją po 2021–2022 metų laikino augimo.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė sako, kad elektroninių cigarečių ir kitų tabako gaminių vartojimas visuomenėje yra normalizuojamas, o tai tik skatina vartojimą.
„Jaunimas mėgsta šituos produktus (elektronines cigaretes – BNS). Dažnai tai pateikiama kaip kažkokia sveikesnė, madingesnė, priimtinesnė alternatyva nesuvokiant apie tikrąsias žalas“, – teigė A. Širvinskienė.
Anot jos, alkoholio, tabako ir kitų medžiagų vartojimą žmonės nurodo kaip pasirinkimo priemonę malšinti nerimą ar kitas nemalonias emocijas, tačiau žala organizmui – dar didesnė.
„Tai tampa savotišku tokiu pabėgimu, savotiška priemone ir tą mes stebime. Stengiamės kalbėti, kad psichoaktyvios medžiagos, deja, bet jos neišspręs problemų, nepadės pabėgti, o visa tai dar grįš su kaupu“, – aiškino A. Širvinskienė.
Pasak N. Ravinskienės, nepaisant mažėjančio vartojimo, 2025 metais nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1599 žmonės – 22 daugiau nei 2024 metais, o dauguma mirusiųjų – vyrai.
