Dalis Seimo narių siūlo Vyriausybei atsisakyti idėjos Vilniaus savivaldybei perduoti buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, siūlo juos pripažinti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu bei pastatą pritaikyti konferencijų centrui.
Tokį nutarimo projektą antradienį įregistravo 20 socialdemokratų frakcijos narių, demokratų atstovai Algirdas Butkevičius bei Rima Baškienė, taip pat konservatorius Matas Maldeikis ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Artūras Zuokas, Vytautas Sinica.
Parlamentarų teigimu, toks sprendimas siūlomas atsižvelgus į Lietuvos organizacijų raginimus rekonstruoti apleistą pastatą, taip pat dalies visuomenės pritarimą rūmuose įrengti konferencijų centrą.
„Pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybei prisidėti skatinant ir vystant konferencinį turizmą, kultūros paveldo atstatymą bei primenant Lietuvos istorinio valstybingumo raidą, dalykiškai bendradarbiauti įgyvendinant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir nepramoginiams kultūriniams renginiams projektą, tuo pačiu neužkertant kelio galimybėms rengti bei vystyti kitus konferencijų centrų projektus“, – rašoma projekte.
Seimo nariai siūlo pavesti Kultūros komitetui sudaryti darbo grupę, kuri iki vasaros pabaigos parengtų kongresų rūmų patikslintų funkcijų projektą, o Kultūros ministerijai – Sporto rūmus paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, taip pat paskelbti kūrybinį konkursą memorialo bei ekspozicijos sukūrimui.
BNS rašė, jog vasarį Vyriausybė grįžo prie idėjos Sporto rūmus paversti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei, o pastatą perduoti sostinės savivaldybei.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad iš Vyriausybės pusės nėra jokių kliūčių, kurios trukdytų Vilniaus savivaldybei perimti šį pastatą.
Prezidentas Gitanas Nausėda balandį paragino „nebemėtyti šio klausimo kaip karštos bulvės“ bei Vyriausybę, sostinės valdžią, žydų bendruomenę bei kitas interesų grupes priimti bendrą sprendimą ir pradėti tvarkymo darbus.
Jo teigimu, atnaujintuose rūmuose galėtų vykti kultūriniai renginiai – istorinės konferencijos, parodos, edukacijos, o dalis pastato skirta Sąjūdžio bei žydų istorijos muziejui.
Tuo metu Vilniaus administracijos direktorius Adomas Bužinskas balandį sakė, kad dėl rūmų panaudojimo ir galimų veiklų dar bus tariamasi.
Kaip BNS anksčiau sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sutvarkyti buvusius Sporto rūmus gali prireikti daugiau nei 50 mln. eurų investicijų, norima, kad jis taptų atsiperkančiu traukos centru.
BNS rašė, kad 53 Kovo 11-osios akto signatarai kovo pabaigoje kreipėsi į prezidentą ir premjerę, ragindami kuo greičiau priimti sprendimus, kurie leistų atkurti ir įveiklinti rūmus. Laiške pabrėžtas susirūpinimas dėl pastato likimo bei nenuoseklus valdžios požiūris į būsimą rūmų paskirtį.
2022 metais tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė siūlė apleistus rūmus paversti muziejumi ar memorialu, skirtu žydų Lietuvos žydų istorijai. Ankstesnė „valstiečių“ Vyriausybė planavo rūmuose įrengti Kongresų centrą, tačiau projektas taip ir nebuvo padėtas.
Planai vietoje 1971-aisiais statytų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas. Tačiau objekto rekonstrukcijos projektui priešinasi kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
