Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo veiksmų planas bus baigtas iki gegužės pabaigos, o jį pasirašyti ketinama birželio pradžioje.
Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį pranešė, kad toks susitarimas pasiektas per užsienio reikalų viceministro Vidmanto Verbicko ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų susitikime su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove Constance Wang.
„Ekonominio bendradarbiavimo planas demonstruoja tvirtą ryžtą siekti abiem pusėm naudingos partnerystės, orientuotos į šiuolaikinių technologijų vystymą ir, pagaliau, gali tapti vertės kūrimo etapu Lietuvos ir Taivano ekonominiuose santykiuose“, – pranešime cituojamas V. Verbickas.
URM nurodo, kad buvo aptartas Lietuvos parengtas Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo veiksmų planą – susitikimo metu sutarta baigti plano rengimą iki gegužės pabaigos, aptarti galimi projektų įgyvendinimo terminai, finansavimo mechanizmai ir institucinių partnerių įtraukimas, o planą pasirašyti ketinama birželio pradžioje.
„Ši Lietuvos iniciatyva buvo teigiamai įvertinta Taivane ir laikoma galimybe reikšmingai sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą“, – sakoma pranešime.
Plane numatomas bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, finansų, puslaidininkių, mokslo ir inovacijų, žemės ūkio, teisinio reguliavimo bei bendrų vystomojo bendradarbiavimo projektų Ukrainoje srityse.
URM nurodo, kad per susitikimą abi pusės sutarė artimiausiu metu pereiti prie konkrečių priemonių įgyvendinimo etapo siekiant užtikrinti, kad suplanuotos iniciatyvos duotų apčiuopiamą naudą tiek Lietuvos, tiek Taivano ekonomikai ir bendriems strateginiams tikslams.
BNS rašė, kad ekonominių ryšių su Taivanu proveržio tikėtasi dar 2021 metais, kai Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė, tačiau pastaruoju metu Lietuvos pareigūnai kalba, jog Taipėjus investavo nepakankamai.
Premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje yra įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
Ji pati ne kartą yra sakiusi nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda kovo pabaigoje sakė, kad atstovybės Lietuvoje pavadinimo klausimas buvo išspręstas dar tada, kai pati atstovybė buvo atidaryta, o jeigu tema dėl pavadinimo keitimo būtų keliama dabar, kiltų rizika, jog įstaigos Vilniuje neliktų apskritai.
