Jurbarko rajone esančios Panemunės pilies, pastatytos prieš daugiau negu 400 metų, restauravimui trūkstant lėšų projektą remia ir Jurbarko valdžia – savivaldybė tam skyrė dar 50 tūkst. eurų.
Vienos didžiausių ir gražiausių Lietuvoje renesansinės pilies atnaujinimas tęsiasi nuo 2008 metų, o jai užbaigti reikia dar maždaug 0,6 mln. eurų. Pilies savininkė Vilniaus dailės akademija trūkstamų lėšų žada prašyti iš Kultūros paveldo departamento, o jas gavus pilį būtų galima galutinai sutvarkyti iki 2028 metų vidurio.
Meras Skirmantas Mockevičius sako, kad rajono valdžia skyrė tiek pinigų, kiek leido finansinės galimybės. Jie bus skirti maždaug 650 kv. metrų ploto rytinio korpuso tvarkymui.
„Susitarėme dėl tam tikros sumos, kuri būtų protinga, atsižvelgiant į situaciją ir kad tai visgi nėra mūsų patalpos. Sutarėme dėl tokios sumos, kuri jiems kritiškai buvo svarbi“, – BNS sakė meras.
S. Mockevičiaus teigimu, tai ne pirmas kartas, kai savivaldybė prisideda prie pilies atnaujinimo: „Aplinką tvarkėme, savivaldybė apie milijoną eurų skyrė“.
Vienos įspūdingiausių šalies pilių kompleksą patikėjimo teise nuo 1982 metų valdančios ir jo restauravimo darbus atliekančios Vilniaus dailės akademijos rektoriaus pavaduotojas ūkiui Virgilijus Kireilis BNS teigė, kad savivaldybės lėšos bus naudojamos langų angokraščių, fasadų restauravimui ir kitiems darbams.
„Restauruosim angokraščius, kad galėtumėm jau iš remonto darbams gautų lėšų sudėti langus. Dar įrenginėjama ventiliacija, šildymo sistemos, instaliacija“, – BNS sakė V. Kireilis.
Pasak jo, su savivaldybės lėšomis šiemet pilies tvarkymui bus skirta 100 tūkst. eurų: „Menka dalis (savivaldybės prisidėjimas – BNS), bet tai irgi padeda judėti į priekį, nestoti darbams.“
„Restauravimui trūksta pinigų. Iš Kultūros paveldo departamento šiemet negauname finansavimo, gavome 670 tūkst. eurų finansavimą iš ILTE, bet lėšos skirtos tik remonto darbams, o remonto darbai negali eiti be restauravimo darbų kartu, o restauravimo darbams lėšų negavom, tai prašėm Jurbarko savivaldybės“, – pridūrė jis.
V. Kireilio teigimu, apie 70 proc. Panemunės pilies jau yra restauruota.
„Pernai buvo baigta pietiniame korpuse įrengti palėpę, rūsį, dalį pirmo aukšto. Pietinis korpusas galutinai įrengtas. Vakarinio korpuso abudu bokštai sutvarkyti. Rytinis korpusas liko paskutinis sutvarkyti“, – pasakojo jis.
Anot Vilniaus dailės akademijos vieno vadovų, dar reikia 560 tūkst. eurų rytinio korpuso fasado sutvarkymui – šiemet vėl bus teikiama paraiška Kultūros paveldo departamentui: „Prašome pusę tų pinigų, o pusę prisidėti žadame patys. Kažkiek turim, bet, aišku, braška ir mūsų biudžetas.“
„Pernai prašėm, negavom, ir šiemet prašysim, truputį kitaip suformuosim paraišką, gal gausime. Jeigu negausime, ieškosime dar kažkur kitur. Jeigu kitais ir dar kitais metais gausime finansavimą, 2028 metais ir pabaigtume restauruoti pilį, 2028 metų pirmą pusmetį“, – svarstė V. Kireilis.
Pasak Jurbarko mero, įvertinus pilies dydį ir restauravimo sudėtingumą jos atnaujinimas vyksta sklandžiai.
Pasak Vilniaus dailės akademijos atstovo, pilis dabar šildoma, prižiūrima ir įveiklinta – joje veikia maitinimo įstaiga, organizuojami įvairūs renginiai. Tačiau iš veiklos jos atnaujinimui neuždirbama: „Ten visiškai nedideli pinigai.“
Vilniaus dailės akademija į pilį jau investavo 800 tūkst. eurų savų lėšų ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, įskaitant ILTE paskolą vidaus įrengimo ir remonto darbams.
Gavus savivaldybės finansavimą trejus metus pilį galės nemokamai lankyti rajono švietimo įstaigų mokiniai ir pedagogai.
1597 metais Panemunės dvarą, tuomet priklausiusį Žemaitijos pakamariui Stanislovui Stankevičiui-Bilevičiui, įsigijo vengrų didikas, bajoras, medienos pirklys Jonušas Eperješas. Jo iniciatyva palei Nemuną iškilo rezidencinė mūrinė pilis, kurios statybos pradžia minima 1604 metais.
Pilis yra architektūros paminklas. Iš pradžių ji vadinta Panemunės pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta, vėliau vadinta Gelgaudų, Zamkaus, Vytėnų pilimi.
Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras, o pilies parke esančios kalvelės galinčios būti kunigaikščio ir jo žmonos kapais.
Greta pilies yra senas jau sulaukėjęs parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais.
