Rengiant kitų metų valstybės biudžetą ypatingas dėmesys turės būti skiriamas gyventojų pragyvenimo išlaidoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominei ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. Anot jo, dėl vienos didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje (ES), valstybės biudžete turėtų būti numatytos priemonės, padėsiančios sušvelninti kainų augimo poveikį gyventojams.
Pasak V. Augustinavičiaus, 5,6 proc. siekianti metinė infliacija Lietuvoje yra labai aukšta, tačiau ją iš dalies lemia ir išoriniai veiksniai – geopolitinė situacija bei pokyčiai naftos sektoriuje.
„5,6 proc. infliacija yra labai aukšta Lietuvai. Tai yra – viena aukščiausių Europos Sąjungoje ir, be abejo, prezidentui kelia susirūpinimą, kaip tai veikia gyventojų perkamąją galią“, – antradienį „ Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, nors vidutinis darbo užmokestis šalyje auga apie 8–9 proc. ir iš dalies kompensuoja infliacijos poveikį, vien vidutiniai rodikliai neatskleidžia visos situacijos.
„Patys vidurkiai neatliepia visų žmonių situacijos. Vienų pajamos auga sparčiau, kitų lėčiau. Vieni žmonės labiau jaučia kainų pokyčius, kiti galbūt jų išvis nejaučia“, – teigė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, būtent todėl rengiant kitų metų valstybės biudžetą reikės įvertinti, kaip jis atlieps gyventojų pragyvenimo išlaidų augimą.
Anot jo, tam galėtų būti pasitelktos tikslinės priemonės, pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos didinimas, papildomas pensijų indeksavimas, parama šeimoms per vaiko pinigus ar nemokamą pradinukų maitinimą, taip pat didesnis sveikatos paslaugų finansavimas.
„Kainų augimas šiandien yra viena iš tų temų, kurias būtina atliepti dabartinėje situacijoje“, – pabrėžė jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, galutinis priemonių paketas priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų augimo ir fiskalinių taisyklių. Anot jo, konkretūs sprendimai turėtų būti pateikti spalį kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, metinė infliacija liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 5,6 proc., mėnesio infliacija, palyginti su birželiu, sudarė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,1 proc.
Augustinavičius: Lietuvos ekonomika yra labai geroje padėtyje
Lietuvos ekonomika yra labai geroje padėtyje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Lietuvos ekonomika tikrai yra labai geroje padėtyje. Šiuo metu 3,8 proc. augimas yra bene didžiausias Europos Sąjungoje, sprendžiant iš tų šalių, kurios skelbia duomenis. Tai yra tikrai daugiau negu buvo ankstesniais periodais. Pagrindiniai pirminiai rodikliai rodo, kad ekonomika labiausiai auga dėl vartojimo išlaidų, dėl statybų taip pat pramonė turėjo teigiamą pokytį, pramonė, vėlgi, ir su eksportu yra susijusi. Tai yra, matyt, tokie keli ekonomikos varikliai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.
„Be abejo, turbūt reikia irgi matyti, kad išlaikyti tokį spartų ekonomikos augimą būtų labai sudėtinga, ir bus įvairaus, matyt, augimo dydžio ateityje. Bet svarbiausia, be abejo, neužmigti ant laurų ir dėti visas pastangas, kad tas ekonomikos augimas būtų tęstinis. Savaime nieko nevyksta, tam reikalinga ir tam tikra ekonominė politika“, – akcentavo jis.
Patarėjo teigimu, siekiant tęsti ekonomikos augimą, reikalingos įvairios politinės iniciatyvos.
„Tikrai nėra idėjų stygiaus. Seime, Vyriausybėje tikrai palankiai žiūrima ir į prezidento iniciatyvas, kur skatinama gerinti prieigą prie kapitalo ar, sakykime, elektros grąžintinos kainos sumažinimą pramonei. Vyriausybė, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turi ambicingų tikslų dėl administracinės naštos mažinimo. Mes turime kuo labiau susiorientuoti į tai, kad esame valstybė, kuri veikia greitai. Tai tikrai galima turbūt net ir dar labiau tą procesą pagreitinti, peržiūrint, per kiek laiko mes vienokias ar kitokias paslaugas suteikiame ar verslui, ar individualiai dirbantiems gyventojams“, – dėstė jis.
„Galima, matyt, atrasti dar tų efektyvumo parametrų, dar labiau sumažinti administracinę naštą verslui. Mes matome, kad ir inovacijų politika duoda rezultatų. Kaip rodo paskutiniai duomenys, tai padidėjo investicijos į nematerialų turtą, kas reiškia, kad mes sugebame vis labiau taikyti inovacijas. Mes matėme pernai, kad netgi paslaugų eksportas viršijo prekių eksportą, kas rodo, vėlgi, kad auga tie sektoriai, kurie yra labiau susiję su technologijomis“, – tikino patarėjas.
Pasak V. Augustinavičiaus, jau dabar pastebimi tam tikri „atsiperkantys“ pasiūlymai iš prezidento, Vyriausybės ar verslo organizacijų.
„Tai ta padėtis, kurioje esame šiuo metu, yra labai gera, bet turime nuolatos dėti pastangas, kad ekonomikos augimas būtų tęstinis. Be politikos priemonių, be Vyriausybės, be parlamento darbo, be abejo, to užtikrinti nepavyktų. Mes matome, kad yra tų įvairių idėjų tiek iš prezidento, tiek iš Vyriausybės, tiek ir iš pačių verslo organizacijų. Yra daug pasiūlymų, kurie tikrai yra ir atsiperkantys, ir paskatinantys ekonomiką“, – sakė jis.
ELTA primena, kad šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP, pasak pirminio Valstybės duomenų agentūros įverčio, to meto kainomis siekė 22,7 mlrd. eurų. Skaičiuota, kad realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 1,7 proc.
Šių metų antrojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2025 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 4,1 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,8 proc.
Anot agentūros, 2026 m. antrąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
