Didžiausios premijos viešajame sektoriuje: kai kur vidurkis siekė beveik 7 tūkst. eurų

Praėjusiais metais didžiausiomis skatinamosiomis priemonėmis galėjo pasigirti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Nacionalinė filharmonija ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Dalis šių įstaigų darbuotojų buvo įvertinti piniginėmis išmokomis, kurių vidurkiai prieš mokesčius siekė nuo 4,2 tūkst. iki beveik 7 tūkst. eurų.

Pernai ryškus darbuotojų skatinimo praktikos pokytis įvyko Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kur bendra vadinamosioms premijoms skirta suma išaugo net 457 proc.

„Būtina ieškoti priemonių ir galimybių, kaip pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus“, – LRT.lt komentavo tarnyba.

Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas tokias STT ir kitų viešojo sektoriaus atstovų taikomas priemones vertino teigiamai, tačiau taip pat pastebėjo, kad neretai jos būna pasitelkiamos dėl nelanksčios darbo užmokesčio sistemos.

„Tikėtina, kad atlyginimų struktūra yra labai aiški ir negali jų pakelti tada, kada nori. Ir dar konkrečiai tiems žmonėms, kuriems tu nori – tiems, kurie atneša rezultatus. Taip, motyvacija už rezultatą yra teisinga. Įmonės tai daro ir versle. Ne visiems kažkokią sumą išdalina, bet tiems, kurie kažką pasiekia. STT atveju, pavyzdžiui, galėtų būti už pinigų grąžinimą į valstybės biudžetą ar pan.“, – svarstė personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris.

Tuo metu daugiausiai lėšų viršvalandžiams 2025 metais turėjo skirti Vidaus reikalų (VRM) ir Krašto apsaugos ministerijos. Atitinkamai 46 mln. ir 21,1 mln. eurų.

„Vidaus reikalų statutinės įstaigos turi užtikrinti nepertraukiamą įstatymuose joms nustatytų funkcijų įgyvendinimą, todėl pareigūnams tenka nukrypti nuo įprasto darbo laiko režimo dirbant didesniu darbo krūviu, dirbti poilsio ir švenčių dienomis, naktį, o tai lemia papildomo apmokėjimo poreikį“, – paaiškino VRM atstovai.

Įvertinimas už išskirtinį indėlį

Asignavimų valdytojų darbo užmokesčio fondą Lietuvoje sudaro lėšos pareiginei algai, viršvalandžiams, priedams, priemokoms, skatinimo priemonėms (piniginėms išmokoms) ir kitoms išmokoms.

Liūto dalį (apie 70 proc.) fonde sudaro lėšos pareiginei daliai. 2025 metais 96 duomenis pateikę asignavimų valdytojai tam skyrė 1,2 mlrd. eurų. Tuo metu priedams teko 184,7 mln. eurų, kitoms išmokoms – 172,9 mln. eurų, viršvalandžiams – 70 mln. eurų, priemokoms – 50,3 mln. eurų.

Skatinimo priemonėms skirta mažiausia – vos 25,4 mln. eurų suma. Tačiau jos kartu ir įdomiausios, nes skiriamos už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius ir pan.

Pavyzdžiui, už labai gerą veiklą pernai buvo įvertintas Medijų rėmimo fondo (MRF) direktorius Ruslanas Iržikevičius. Pirmąjį 2025 metų ketvirtį jam skirta 4 463 eurų (bruto) premija.

„Fondo direktoriaus veiklos kasmetinis vertinimas yra įstatuose nustatyta procedūra: pagal fondo įstatus visuotinis dalininkų susirinkimas kasmet iki kovo 31 dienos turi įvertinti direktoriaus veiklą, atsižvelgdamas į vertinimo laikotarpiu pasiektus veiklos rezultatus ir kompetencijas (pavyzdžiui, organizuotumą, patikimumą ir atsakingumą, strateginį požiūrį, veiklos valdymą, komunikaciją, iniciatyvumą, žmogiškųjų išteklių valdymą, vertės visuomenei kūrimą, lyderystę ir kt.).

Remiantis įstatais, įvertinęs direktoriaus veiklą, visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti vieną iš kelių sprendimų. Pirma, jei fondo direktoriaus veikla įvertinama labai gerai, visuotinis dalininkų susirinkimas padidina fondo direktoriaus atlyginimo koeficientą arba skiria vienkartinę iki 100 proc. atlyginimo dydžio išmoką nekeisdamas fondo direktoriaus atlyginimo koeficiento.

Antra, jei fondo direktoriaus veikla įvertinama gerai, visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą fondo direktoriaus teisinės padėties nekeisti. Trečia, jei fondo direktoriaus veikla įvertinama patenkinamai, visuotinis dalininkų susirinkimas sumažina fondo direktoriaus atlyginimo koeficientą. Ketvirta, jei fondo direktoriaus veikla įvertinama nepatenkinamai, visuotinis dalininkų susirinkimas atleidžia fondo direktorių iš einamų pareigų“, – LRT.lt dėstė R. Iržikevičius.

Jis pridūrė, kad pernai, kovo 13 dieną, visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė jam skirti vienkartinę 90 proc. mėnesinio atlyginimo dydžio išmoką – minėtus 4 463 eurus.

Valstybės institucijų biudžeto lėšų naudojimo ir darbo užmokesčio kontrolės posistemio (AKIS) duomenimis, paskutinį 2025 metų ketvirtį vienam MRF darbuotojui buvo išmokėta 18 661 euro premija. Tačiau R. Iržikevičius LRT.lt patikslino, kad ši suma iš tiesų buvo skirta šešiems MRF darbuotojams kaip premija už puikiai atliktą darbą.

Veikla viršijo lūkesčius

Pirmoje didžiausių piniginių išmokų dešimtuko vietoje pernai buvo Lietuvos radijo ir televizijos komisija. AKIS duomenimis, šioje įstaigoje pernai išmokėta 31 premija, kurių vidurkis siekė 6 697 eurus.

„LRTK darbuotojų skatinimas vykdomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu bei LRTK darbo apmokėjimo sistemos nustatymo aprašu. Šiuose teisės aktuose numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai už nepriekaištingą pareigų atlikimą gali būti skatinami įvairiomis priemonėmis: padėka, papildomomis poilsio dienomis, kvalifikacijos tobulinimo finansavimu ar pinigine išmoka. Piniginė išmoka gali būti skiriama iki dviejų pareiginių algų dydžio už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant institucijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus“, – rašoma įstaigos atsakyme LRT.lt.

LRTK atstovai paaiškino, kad praktikoje piniginė išmoka yra pagrindinė darbuotojų skatinimo forma, taikoma įvertinant darbuotojų veiklos rezultatus. Taip pat jie pabrėžė, kad piniginės skatinimo išmokos paprastai siejamos su kasmetiniu darbuotojų veiklos vertinimu, kuris atliekamas nustatyta tvarka ir remiantis tiesioginių vadovų motyvuotais siūlymais.

„LRTK yra palyginti nedidelė institucija, todėl net ir keli darbuotojų skatinimo sprendimai gali reikšmingiau paveikti statistinį vidurkį. Svarbu ir tai, kad skatinimo išmokų dydis siejamas su darbuotojo pareiginės algos dydžiu, todėl konkrečios išmokos gali skirtis priklausomai nuo pareigybės ir atsakomybės lygmens“, – nurodė įstaiga.

„Sodros“ duomenimis, pernai LRTK darbuotojų skaičius svyravo nuo 28 iki 32.

2025 metais skirtas premijas pakomentavo tiek buvęs LRTK pirmininkas Rimantas Bagdzevičius, tiek dabartinis pirmininkas Mantas Martišius.

„2025 metų pradžioje LRTK vyko kasmetinis darbuotojų veiklos vertinimas. Dalies darbuotojų veikla buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius – tai reiškia, kad darbuotojai ne tik tinkamai atliko savo pagrindines funkcijas, bet ir prisidėjo prie papildomų užduočių įgyvendinimo, rengė mokymus, dalyvavo tarptautiniuose projektuose ar prisiėmė papildomas atsakomybes, taip pat dalijosi patirtimi su kitų šalių institucijomis, vesdami mokymus autorių teisių apsaugos skaitmeninėje erdvėje srityje. Todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jiems buvo pritaikytos įstatymuose numatytos skatinimo priemonės“, – sakė jis.

Tuo metu M. Martišius atkreipė dėmesį į specifinę institucijos veiklos sritį ir keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

„LRTK vykdo radijo ir televizijos programų transliavimo, retransliavimo, audiovizualinių paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų priežiūrą, taip pat autorių teisių apsaugą internete – tai reikalauja specifinių teisinių ir technologinių kompetencijų. Todėl darbuotojų skatinimo priemonės yra viena iš priemonių užtikrinti, kad institucija galėtų išlaikyti reikalingas kompetencijas ir efektyviai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – pastebėjo jis.

Tarp didžiausias premijas mokėjusių organizacijų pernai dar buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija (6 213 eurų vidurkis), Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (4 207 eurai), Užsienio reikalų ministerija (3 417 eurų), Mokesčių ginčų komisija (3 146 eurai), STT (3 070 eurų), Lietuvos mokslo taryba (2 981 euras), Viešojo valdymo agentūra (2 961 euras), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (2 798 eurai) ir Seimo kontrolierių įstaiga (2 702 eurai).

Neteko 20 proc. pareigūnų

STT pernai išgyveno ir reikšmingą premijoms skirtų lėšų padidėjimą. AKIS duomenimis, beveik 300 darbuotojų turinti pagrindinė antikorupcinė institucija Lietuvoje 2025 metais tam iš viso skyrė 1,28 mln. eurų, t. y. 1,05 mln. eurų arba beveik penkis kartus daugiau nei 2024-aisiais.

Kaip komentavo STT atstovai, pokytis įvyko po to, kai 2023–2025 metais tarnybą paliko apie 20 proc. pareigūnų.

„Neretai STT paliekantys aukštos kvalifikacijos ir ekspertinių žinių turintys pareigūnai keičia darbą dėl geriau apmokamos pozicijos, išeina į kitas privataus ar viešojo sektoriaus institucijas, kur siūlomas 15–30 proc. didesnis atlyginimas nei čia. Taigi STT būtina ne tik siekti pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir išlaikyti esamus savo srities ekspertus, turinčius reikšmingą patirtį bei institucinę atmintį“, – aiškino jie.

Komentare LRT.lt dar pabrėžiama, kad STT pareigūnams nėra skiriamos tokios socialinės išmokos kaip kitose teisėsaugos institucijose (pavyzdžiui, butpinigiai tiems, kurie neturi nuosavo būsto, apmokėjimas už atvykimą į darbą, kompensacijos už ilgametę tarnybą ir pan.). Taip pat STT pareigūnams yra taikomi teisės į darbą suvaržymai. STT pareigūnai negali dirbti kito darbo, atstovauti įmonių interesams, būti valdymo organų nariais, t. y. negali dirbti kito darbo ir gauti pajamų, išskyrus kūrybinę ir pedagoginę veiklą, o tai iš esmės lemia mažesnį konkurencingumą rinkoje, mažesnę ekonominę laisvę pareigūnams ir tai, kad jie turi būti labiau skatinami bei motyvuojami finansiškai nei tie, kurie tokių apribojimų neturi.

„Tarnyboje šiuo metu nėra užpildytos visos pareigybės. Dėl to esamiems darbuotojams tenka didesnis darbo krūvis, kurį lemia tiek padidėjusios darbo apimtys, tiek sudėtingėjantis atliekamų tyrimų pobūdis.

Vienkartinės išmokos darbuotojams taikomos kaip lanksti darbo užmokesčio sistemos dalis, siejama su konkrečių užduočių ir veiklos rezultatų pasiekimu, atsižvelgiant į atliekamus didelio masto tyrimus bei kitas užduotis. Tai suteikia galimybę lanksčiau formuoti darbo užmokestį: bazinis atlyginimas išlieka stabilus, o papildoma dalis priklauso nuo darbo apimties, sudėtingumo ir pasiektų rezultatų. Šio modelio pasirinkimas leidžia efektyviai naudoti darbo užmokesčio fondą, didinti darbuotojų įsitraukimą bei motyvaciją, mažina darbuotojų kaitą. Tokiu būdu skatiname ir motyvuojame pareigūnus orientuotis ne į procesą, o į rezultatą“, – nurodė STT.

Savo ruožtu A. Francas pastebėjo, kad viena pagrindinių viešojo sektoriaus darbdavių problemų yra didesni privačiame sektoriuje siūlomi atlyginimai.

„Matyt, čia viena priežasčių, kodėl žmonės išeina. Kita vertus, gali būti, kad taip apsisprendžia dėl didelio krūvio. Pavyzdžiui, kažkas jau išėjo ir tas pats krūvis lieka ne dešimčiai, bet aštuoniems darbuotojams. Žinoma, viršvalandžių būna ir versle. Ypač, jei reikia kokį nors projektą užbaigti ir pan. Arba yra galutinis terminas, iki kurio privalai trūks-plyš padaryti, kitaip klientas bus nepatenkintas. Įmonės tai įvairiai sprendžia, pavyzdžiui, suteikia laisvą pusdienį už tai“, – pastebėjo pašnekovas.

Policijos ir FNTT pareigūnams teko dirbti viršvalandžius

Kai kuriose ministerijose reikšmingą darbo užmokesčio fondo dalį tenka skirti viršvalandžiams apmokėti. Pavyzdžiui, VRM suma pernai sudarė 46 mln. eurų – 3,8 mln. eurų arba 9 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

Ministerija pastebėjo, kad vykdant Vyriausybės sprendimą, Viešojo saugumo tarnyba nuo 2025 metų pradžios pradėjo saugoti keturis naujus valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius objektus. Be to, reaguojant į galimas grėsmes ir geopolitinę situaciją, susijusią su atsijungimu nuo BRELL žiedo, buvo sustiprinta visų saugomų valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga.

„Visa tai pareikalavo dirbančių pareigūnų viršvalandinio darbo, nes 2025 metų pradžioje šioje tarnyboje dar buvo nemažai nesukomplektuotų pareigybių“, – paaiškino VRM.

Dar viena didelio viršvalandžių skaičiaus priežastis – policijos pareigūnų trūkumas, ypač Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse.

„Siekiant užtikrinti nepertraukiamą reagavimą, buvo pasitelkiamos papildomos pajėgos – pareigūnai dirbo viršvalandžius, nakties metu ir poilsio dienomis. Padidėjusias viršvalandžių išlaidas taip pat lėmė ir didelės apimties tyrimų realizacijos bei pasiruošimas hibridinių ir organizuotų nusikalstamų susivienijimų tyrimuose.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje 2025 metais buvo vykdomi itin didelės apimties ir sudėtingi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose atliktos plataus masto realizacijos, o tokių operacijų metu aktyvūs procesiniai veiksmai dažnai trukdavo 2–3 dienas, buvo atliekamos dešimtys kratų įvairiose Lietuvos vietose, jose dalyvaudavo dešimtys ar net šimtai pareigūnų. Be to, išaugo darbo krūvis pinigų plovimo prevencijos srityje dėl ženkliai padidėjusio gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius skaičiaus, daugiau kaip du kartus išaugusio išsamesnių analizių skaičiaus, beveik dvigubai padidėjusio pranešimų apie sustabdytas pinigines lėšas skaičiaus, kurių analizė ir sprendimų priėmimas pagal teisės aktus turi būti atliktas per 10 darbo dienų“, – nurodė VRM.

Viršvalandžių daugėjo dėl Cichanouskajos apsaugos

Tarp daugiausiai lėšų viršvalandžiams išleidžiančių asignavimų valdytojų išsiskiria Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), kur bendra tam skiriama suma pernai augo 33 proc., iki 2,47 mln. eurų.

Šios tarnybos atstovai LRT.lt nurodė, kad gerokai didesnes išlaidas lėmė kelios priežastys.

„Pirma, oficialių svečių vizitų apsaugos masto padidėjimas. Antra, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos padažnėjusių vizitų užsienyje apsauga. Trečia, Lietuvos Respublikos atstovybių užsienyje apsaugos specifika“, – nurodoma jų atsakyme.

Ko gero, šiemet VAT išlaidos viršvalandžiams bent jau dėl antrosios priežasties augti nebeturėtų. Sausį pranešta, kad S. Cichanouskaja išsikraustė į Lenkiją.

A. Francas dėstė, kad organizacijose viršvalandžiai dažniausiai susidaro dėl darbuotojų trūkumo. Kita vertus, pasitaiko ir taip, kad patys darbuotojai yra suinteresuoti jų turėti.

„Galbūt darbuotojams tai irgi patrauklu, nes jie tada gali užsidirbti daugiau pinigų. Gal jie netgi yra suinteresuoti, kad tų viršvalandžių kiekvieną mėnesį būtų. Aišku, tai nėra normalu. Tada klausimas, kaip veikia visa sistema? Kaip mes jaunus žmones skatiname stoti, pavyzdžiui, į policijos mokyklą? Ar jie nori po to grįžti į Joniškį, Radviliškį, Pasvalį, Zarasus ar Lazdijus?

Reikėtų strategiškiau mąstyti, kaip paskatinti, kad vaikai iš tų miestelių stotų ir paskui grįžtų į savo gimtąjį kraštą? Manau, jiems būtų patrauklu dirbti ten, kur jie yra užaugę. Tas pats klausimas yra ir su gydytojais, mokytojais, visu viešuoju sektoriumi, kuris skirtas žmonių gerovei, ypač regionuose. Galėtų būti tam tikros tikslinės stipendijos, beje, žinau, kad tai jau po truputį atsiranda“, – pasakojo specialistas.

Publikacija atnaujinta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai patikslinus AKIS pateiktus duomenis.